www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Savaitgalį virš Baltijos regiono besistumdantys aukšto ir žemo slėgio laukai lems debesuotus ir vėjuotus orus, bet kritulių bus labai nedaug.

Šeštadienį dangų daug kur dengs tankūs debesys, pragiedrulių pasirodys tik kai kur vakarinėje šalies dalyje. Vietomis, daugiausia rytiniuose rajonuose, iškris negausūs krituliai, daugiausia tai bus lietus ar dulksna. Naktį kai kur pasitaikys slidžių kelių ir šaligatvių ruožų. Naktį laikysis 0-4 laipsnių šiluma, dieną sušils iki 2-7 laipsnių. Tiek naktį, tiek dieną pūs stiprus ir žvarbus pietryčių vėjas, vietomis gūsiai sieks 15-17 m/s.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sekmadienį dangus daug kur išliks debesuotas, tik rytiniuose rajonuose antroje dienos pusėje dangus gali pradėti giedrėti. Žymesnių kritulių būti jau neturėtų. Pietryčių vėjas išliks stiprus ir žvarbus, vietomis gūsiai sieks 15-17 m/s. Naktį temperatūra pažemės iki 0-5 laipsnių šilumos, o dieną į šalį smelksis šaltesnio oro masė, temperatūra pakils tik truputį, iki 1-6 laipsnių šilumos.

Pirmadienį mūsų šalies orų valdymą perims anticiklonas. Naktį debesuotumas mažės visoje šalyje, o dieną turėtų džiuginti saulėti orai. Kritulių jau nenumatoma. Giedrėjant oras vės sparčiau, paryčiais atšals iki 0-5 laipsnių šalčio, dieną temperatūra svyruos nuo 2 laipsnių šalčio rytiniame šalies pakraštyje iki 2 laipsnių šilumos Kuršių nerijoje. Pietryčių vėjas rimti net neketins, vietomis gūsiai sieks 15-18 m/s. Dėl atšalusių orų bus dar žvarbiau nei savaitgalį.

www.meteo.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Karantiną bus siūloma pratęsti iki metų pabaigos.

Laikinasis sveikatos ministras Aurelijus Veryga penktadienį pasidalijo, kaip konkrečiai bus siūloma griežtinti karantino sąlygas. Vienas griežčiausių svarstomų dalykų – ne maisto parduotuvių uždarymas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

A.Veryga pranešė penktadienį pasirašysiantis įsakymą, kuris įpareigos kaukes dėvėti ir darbo vietose. Sugriežtinimai turėtų įsigalioti nuo gruodžio 9 dienos, o karantiną pratęsti bus siūloma iki metų galo. Taip pat bus siūloma įvesti visuotinį nuotolinį ugdymą mokyklose.

„Ką tik su ministru pirmininku sutarėme, kokios konkrečiai karantino griežtinimo priemonės bus svarstomos pirmadienį ryte COVID-19 komitete, kuriam vadovauja premjeras“, – penktadienį pranešė ministras.

Anot jo, vienareikšmiškai bus sprendžiama dėl kur kas griežtesnio karantino Lietuvoje, nes dabartinių nebeužtenka. „Šįkart, siekiant mažinti žmonių būriavimąsi, griežtesnes priemones, beveik analogiškas kaip pavasarinio karantino metu, siūlysime taikyti visose viešose vietose, prekybos ir paslaugų vietose, nustatyti griežtesnius reikalavimus ugdymo procesui, kultūrai ir kitoms sritims“, – penktadienį feisbuke rašė laikinasis ministras.

Laikinojo ministro teigimu, sugriežtintas karantinas turėtų įsigalioti nuo kito trečiadienio, t. y. gruodžio 9 d., o karantiną bus siūloma tęsti iki gruodžio 31 d.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šių metų kalendorinio rudens (rugsėjis – lapkritis) oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,1 °C – pats šilčiausias ruduo Lietuvoje nuo 1961 m.

Jis buvo vidutiniškai 3 °C šiltesnis nei SKN (1981–2010 m. vidurkis, 7,1 °C). Antroje vietoje liko 2006 m. ruduo (9,8 °C, 2,5 °C anomalija), trečioje – 1967 m. (9,5 °C, 2,3 °C anomalija).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atskiri mėnesiai tapo „prizinių vietų nugalėtojais“: 2020 m. rugsėjis ir spalis buvo antri pagal karštumą, o lapkritis tapo trečias iš visų buvusių lapkričių nuo 1961 m.

Buvo rekordiškai šiltas

Nuo rudens pradžios beveik visi dešimtadieniai pasižymėjo aukštesne nei įprasta oro temperatūra, išskyrus spalio antrą dešimtadienį, kai vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo vos 0,1 °C žemesnė nei SKN .

Jau tampa įprasta, kad vasariški orai su pirmomis kalendorinio rudens dienomis nesibaigia. Nors rugsėjo pradžia neretai tampa vasariškos šilumos tąsa, tačiau šiais metais trečias rusėjo dešimtadienis buvo netgi šiltesnis nei pirmasis! Vietomis oro temperatūra buvo pakilusi iki 27 °C.

Taip pat rugsėjį viršyti atskirų parų maksimalios oro temperatūros rekordai:
rugsėjo 16 d. Varėnoje maksimali oro temperatūra pakilo iki 27,4 ° C (prieš tai buvo 27,3 °C, 1964 m. Varėnoje);
rugsėjo 26 d. Marijampolėje maksimali oro temperatūra pasiekė 26,4 °C (prieš tai buvo 25,1 °C, 1975 m. Biržuose).

Spalio ir lapkričio atskiri paros oro temperatūros rekordai Lietuvoje pagerinti nebuvo. Aukščiausiai oro temperatūra šį rudenį buvo pakilusi iki 27,4 °C Varėnoje (rugsėjo 18 d.), o žemiausiai nukritusi taip pat Varėnoje iki -5,5 °C (lapkričio 18 d.). Nuo stebėjimų pradžios Lietuvoje maksimalios oro temperatūros rekordas priklauso Druskininkams (35,1 °C, 2015 rugsėjo 1 d.), o minimalios – Varėnai (-23,0 °C, 1998 lapkričio 21 d.).

Nors vidutinis viso rudens kritulių kiekis buvo 20 % mažesnis nei SKN ir sausiausias mėnuo buvo rugsėjis (iškrito vos 50 % SKN), tačiau keli atskiri dešimtadieniai išsiskiria. Sausiausias laikas buvo rugsėjo trečią dešimtadienį (iškrito vos 9 % įprasto kritulių kiekio), o drėgniausias – spalio antras dešimtadienis, kai iškrito du kartus daugiau nei įprastai.

Vegetacija buvo ilgesnė nei įprasta

Įprastai metų laikai siejami su tam tikrais mėnesiais. Tačiau orai nelinkę keistis pagal kalendorinius mėnesius. Meteorologijoje metų laikai (sezonai) skirstomi ne pagal pastovias kalendorines datas, o pagal vidutinės paros oro temperatūros perėjimus per numatytas ribas. Toks metodas geriausiai padeda įvertinti ar metų laikai ankstyvi ar vėlyvi. Taip išskiriami keli sezonai: meteorologinė vasara, aktyvus augalų vegetacijos sezonas ir augalų vegetacijos sezonas.

Nepaisant besitęsiančios vasariškos šilumos rugsėjo pradžioje, rugsėjo 17 d. daugelyje šalies rajonų vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C oficialiai baigėsi meteorologinė vasara – tai įvyko vidutiniškai 17 dienų vėliau nei įprastai (SKN rugsėjo 1d.).

Rudenėjant, spalio 12 d. paros vidutinei temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, oficialiai baigėsi aktyvus augalų vegetacijos sezonas (vidutiniškai 12 dienų vėliau, nei SKN (spalio 1 d.), o lapkričio 9 d., nukritus žemiau 5 °C oficialiai baigėsi augalų vegetacijos sezonas (12 dienų vėliau nei SKN (spalio 29). Prisimenant pavasario sąlygas, vegetacijos sezonas ir meteorologinė vasara prasidėjo 3–5 dienomis ankščiau nei įprastai, o vidurinis – aktyviosios vegetacijos sezonas – net 24 d. vėliau. Bendrai, šiais metais vegetacijos sezonas truko 15 d. ilgiau, aktyviosios vegetacijos sezonas 12 d. trumpiau, o meteorologinė vasara – net 22 d. ilgiau nei įprasta Lietuvoje.

Rugsėjis – neįprastai saulėtas

Šiais metais Lietuvoje rugsėjo – lapkričio mėnesiais Saulė spindėjo vidutiniškai 321 val., 5 val. (2 %) ilgiau nei SKN. Žvelgiant į atskirus mėnesius pastebima, kad neįprastai saulėtas buvo rugsėjis (24 % daugiau nei SKN), o likusiais mėnesiais Saulė spindėjo mažiau (20–26 % mažiau nei SKN).

Pirmojo sniego Lietuvoje vidutiniškai sulaukiame lapkričio 4 d., tačiau šiais metais tai įvyko vėliau – lapkričio 20–21 d. Lapkričio 21 d. Biržų ir Kauno apylinkėse jau buvo susiformavęs 1 cm, Vilniaus apylinkėse – 1–2 cm įšalo sluoksnis. Vėlesnėmis dienomis 1 cm įšalo sluoksnis buvo fiksuotas tik Kauno ir Vilniaus apylinkėse.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vyriausybė griežtino ir karantino režimą.

Įvertinusi šalyje susiklosčiusią epidemiologinę padėtį ir nepakankamai sumažėjusį gyventojų mobilumą, Vyriausybė pirmadienį nutarė pratęsti karantino režimą iki 2020 m. gruodžio 31 d. 24:00 val. ir numatė daugiau apribojimų. Nuo trečiadienio jie bus taikomi verslui, valstybės institucijoms, taip pat šeimos šventėms ir susitikimams.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Judėjimas, susitikimai ir asmeninės šventės

Visų pirma rekomenduojama riboti judėjimą dėl nebūtinų priežasčių – palikti gyvenamąją vietą tik vykstant į darbą, prekybos vietą, dėl sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų. Draudžiami daugiau nei dviejų šeimų ir (ar) namų ūkių artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis. Taip pat uždrausta rengti asmenines šventes viešose ir privačiose erdvėse, jei jose dalyvauja daugiau nei dvi šeimos. Šventėse negali dalyvauti daugiau nei 10 žmonių.

Vyriausybės nutarimu draudžiama apgyvendinimo paslaugoms teikti skirtų patalpų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų) nuoma, subnuoma ar panauda, skirta privatiems renginiams, šventėms ar kitiems susibūrimams organizuoti.

Vyriausybė taip pat nusprendė atsisakyti lapkričio pabaigoje priimto nutarimo, kuriuo leidžiama lankyti muziejus ir galerijas bei organizuoti ekskursijas. Gruodžio 10 d. įsigalioti turėję pakeitimai bus atšaukti.

Darbo organizavimas

Karantino metu valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse bei privačiame sektoriuje darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu. Išimtis taikoma tais atvejais, kai atitinkamas funkcijas (darbą) būtina atlikti darbo vietoje, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.

Prekybos ir paslaugų teikimo vietos

Parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose ir teritorijose šalia jų turi būti užtikrinamas 15 kvadratinių metrų prekybos plotas (kai visas prekybos plotas yra 10 000 kvadratinių metrų arba mažesnis) arba 30 kvadratinių metrų prekybos plotas (kai visas prekybos plotas yra didesnis nei 10 000 kvadratinių metrų) vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo. Būtina užtikrinti kitas operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos. Šalia parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse leidžiama užpildyti ne daugiau kaip 20 procentų visų transporto priemonėms skirtų stovėjimo vietų, neįskaičiuojant darbuotojams bei neįgaliesiems skirtų transporto priemonių stovėjimo vietų.

Rekomenduojama visose parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose bei paslaugų teikimo vietose nenaudoti trumpalaikių pardavimų skatinimo priemonių (išpardavimų, nuolaidų valandų, degustacijų ir kt.), kurios didina pirkėjų ir lankytojų srautus tam tikru itin trumpu laiku ir tam tikroje vietoje (išskyrus prekybą internetu). Taip pat rekomenduojama padidinti dirbančių kasų skaičių, kad nebūtų eilėje daugiau kaip 5 žmonės. Asmenims iš vieno šeimos ir (ar) namų ūkio visose parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose bei paslaugų teikimo vietose rekomenduojama lankytis po vieną, taip pat nustatyti ilgesnį parduotuvių darbo laiką, kad pirkėjų srautai pasiskirstytų tolygiau.

Švietimas

Naujų apribojimų numatyta švietimo veiklos organizavimo ir vykdymo srityje: ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas turi būti vykdomi, užtikrinant operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas rekomenduojama lankyti tik tiems vaikams, kurių tėvai (įtėviai, globėjai) neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu.

Ugdymas mokyklose pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdomas nuotoliniu būdu išskyrus specialiosiose mokyklose ir bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse ugdomus mokinius pagal pagrindinio ugdymo (pagrindinio ugdymo individualizuotą), vidurinio ugdymo (socialinių įgūdžių ugdymo) programas, užtikrinant operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.

Neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas. Neformalusis suaugusiųjų švietimas ir neformalusis profesinis mokymas vykdomi nuotoliniu būdu arba stabdomi, išskyrus aviacijos, jūrininkų bei transporto priemonių vairavimo praktinius mokymus, taip pat užsienio kalbos lygio mokėjimo vertinimo egzaminus (įskaitas) asmenims, stojant į užsienio aukštąsias mokyklas, kai dalyvauja ne daugiau kaip 5 asmenys bei užtikrinamos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitos būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos;

Profesinis mokymas išskyrus pirminį profesinį mokymą, vykdomą kartu su socialinių įgūdžių programa, ir aukštojo mokslo studijos vykdomi nuotoliniu būdu, užtikrinant operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.

Švietimo pagalba teikiama, užtikrinant operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, tokiu pat būdu, kokiu vykdoma veikla švietimo įstaigoje ir kitų švietimo teikėjų; arba teikiama nuotoliniu būdu.

Mokiniams, besimokantiems pagal pradinio ugdymo programą, mokinių atostogos skelbiamos nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. sausio 3 d.

Gydymo įstaigos

Numatyta, kad gydymo įstaigos galės pasikviesti sveikatos priežiūros specialistų, aukštųjų universitetinių ir neuniversitetinių mokyklų studentų, rezidentų ir pasitelkti infrastruktūrą, nesvarbu, koks jų pavaldumas. Prireikus sveikatos priežiūros specialistai ir kartu su jais dirbantys darbuotojai (medicinos personalą aptarnaujantis personalas) laikinai gali būti perkeliami į kitą sveikatos priežiūros įstaigą arba laikinai keičiamos jų darbo funkcijos, kad būtų užtikrintas tinkamas sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas.

Papildomi reikalavimai stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose gydomi COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantys pacientai, veiklos organizavimui:
- veikla perorganizuojama valdant pacientų srautus, infrastruktūrą ir materialiuosius bei žmogiškuosius išteklius;
- prireikus didinti lovų skaičių ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimtį COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) sergantiems pacientams gydyti ir (ar) tam pasitelkti personalą, – mažinama planinių stacionarinių ir (ar) ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimtis ar šių paslaugų teikimas stabdomas, išskyrus pagalbą ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurių nesuteikus pacientui atsirastų būtinosios medicinos pagalbos poreikis arba labai pablogėtų jo būklė;
- draudžiamas pacientų lankymas, išskyrus terminalinės būklės pacientų ir vaikų iki 14 metų lankymą gydančio gydytojo leidimu.“

lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Prestižiniame Europos komunikacijos projektų konkurse „European Excellence Awards“ tarp laureatų pateko Šilutėje šią vasarą pristatytas unikalus projektas „Šilutės sekretai“, kurį drauge įgyvendino Šilutės meno mokykla, SBA bendrovė „Šilutės baldai“ ir Šilutės rajono savivaldybė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Išskirtinai XX a. miestiečių buitį atgaivinęs ir pamario miesto istoriją įprasminęs projektas išrinktas tarp penkių geriausių iniciatyvų Baltijos šalių kategorijoje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Šilutė turi kuo didžiuotis. Gautas įvertinimas parodo, kad galime kartu kurti unikalius projektus Europos mastu. „Šilutės sekretai“ patvirtino tiesą, kad pasitelkiant kūrybiškumą ir nestandartinius sprendimus galima paskatinti domėtis savo krašto istorija bei pritraukti į miestą turistų iš visos Lietuvos. Viena iš mūsų grupės vertybių – atradimų lyderystė. Tad tikrai džiugu, kad šią vasarą „Šilutės sekretai“ tapo tikru atradimu keliautojams, kurie apie krašto gyvenimą prieš 100 metų sužino per „sekretus“ – stiklu dengtus kambarėlius, kuriuose pavaizduota miestiečių buitis“, – sako SBA bendrovės „Šilutės baldai“ vadovas Eimuntas Jankauskas.

„Tai, kad patekome tarp geriausių projektų Baltijos šalyse, glosto širdį. Pirmiausiai visiems tiems, kurie dirbo prie šio projekto – dailės užsiėmimus lankantiems vaikams ir suaugusiems, taip pat Šilutės mokyklų mokiniams ir mokytojams, kurie padėjo rinkti informaciją apie istorinius miesto namus. Tačiau mums dar svarbiau, kad „sekretus“ puikiai įvertino šilutiškiai ir juos apžiūrintys kitų miestų gyventojai. Jie net pavydi ir nori tokių jaukių darbų savo miestuose,“ – pasakoja projekto siela, meno mokyklos dailės mokytojas Andrius Sirtautas.

„Šilutės sekretai“ netradiciškai pasakoja miesto istoriją. Tai bendra Šilutės meno mokyklos, SBA bendrovės „Šilutės baldai“ ir Šilutės rajono savivaldybės iniciatyva. Prie 20 Lietuvininkų gatvės pastatų šaligatvyje įmontuotuose stikliniuose kambarėliuose meno mokyklos auklėtiniai atkūrė XIX a. pabaigos – XX a. pradžios miestiečių gyvenimą. 20 „sekretų“ kūrė užsiėmimus meno mokykloje lankantys vaikai ir suaugusieji. Stiklu dengtus grindinio šviestuvus, medžiagas kūrybos darbams parūpino „Šilutės baldai“, o įrengimo darbams lėšas skyrė Šilutės rajono savivaldybė.

Prie projekto prisidėjo Šilutės pirmoji ir Vydūno gimnazijos, Pamario ir Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos. Jų moksleiviai su mokytojais naršė po archyvus, skaitė to meto laikraščius ir rinko medžiagą apie istorinius miesto namus. „Sekretus“ galima apžiūrėti ir naktį, nes jie apšviesti iš vidaus, todėl tamsoje atrodo dar paslaptingiau. Informaciją apie visus Lietuvininkų g. namus, prie kurių įrengti stiklu dengti kambarėliai, vaizduojantys miestiečių gyvenimą, galima rasti specialioje interneto svetainėje www.silutessekretai.lt.

Europos komunikacijos Oskarais laikomas konkursas „European Excellence Awards“ rengiamas jau 13 kartą. Viešųjų ryšių agentūros bei įmonės jo autoritetingos žiuri komisijos įvertinimui kasmet pateikia kelis tūkstančius projektų.

Šiais metais Baltijos šalių kategorijoje tarp 5 geriausių kartu su „Šilutės sekretais“ pateko „Samsung“ technologijų ir meno integracijos projektas iš Estijos, Lietuvos „Užstato sistemos administratoriaus“ iniciatyva „Nacionalinės eko lenktynės“, taip pat „Swedbank“ projektai: finansinio raštingumo knyga vaikams „Pinigai ir kiti Ginučių šeimos reikalai“ bei „Gerų darbų maratonas“. Pastarasis pripažintas kategorijos nugalėtoju.

Šilutės meno mokyklos, „Šilutės baldų“ ir savivaldybės bendri projektai jau ne pirmą kartą puošia miestą. Prieš kelerius metus visa miesto bendruomenė prisidėjo kuriant ir piešiant ilgiausią Šilutės metraštį – „Šilutės sieną“, kuriame užfiksuoti svarbiausi krašto įvykiai ir asmenybės. Šis projektas „European Excellence Awards“ 2016 m. taip pat buvo patekęs tarp 3 geriausių Baltijos šalių kategorijoje.

VE.lt nuotr.

Artimiausių dienų orai patikrins vairuotojų įgūdžius, pareikalaus pėsčiųjų atidumo.

Šaltokus sausesnius orus keičia drėgnesni, kritulių sulauksime įvairių: sniegą keis lietus, po to vėl drėbs šlapias sniegas, o jį pakeis dulksna.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš Pietų slenkantis ciklonas stumia Lietuvos link kritulių debesis ir šilumą. Pirmiausia šiltesnis oras pasieks aukštesnius atmosferos sluoksnius, o žemės paviršius ir pažemės oras dar išliks šalti. Iš šiltesnių debesų krintantis lietus nespės virsti sniegu, o pasiekęs šaltą žemės paviršių staiga užšals, formuosis plikledis, medžius ir laidus padengs lijundra.

Labai palankios sąlygos paslysti tiek pėstiesiems, tiek ir automobiliams.

Slidu vietomis bus ir dėl privažinėto šlapio sniego. Miškingose vietovėse nuo lijundros ar šlapio sniego apsunkę medžių šakos gali lūžti, pažeisti elektros perdavimo linijas ir trumpam sutrikdyti elektros tiekimą.

Prognozė

Artimiausią parą numatomos sudėtingos orų sąlygos, bus slidu.

Gruodžio 11-os naktį numatomi krituliai: sniegas, pereinantis į lietų, dulksną. Daug kur formuosis lijundra, plikledis. Žemiausia temperatūra – 0–5 laipsniai šalčio. Dieną daug kur prognozuojami krituliai, daugiausia nedidelis lietus, dulksna. Daug kur bus lijundra, plikledis. Aukščiausia temperatūra – nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 šilumos.

Gruodžio 12-os naktį daugelyje rajonų kris nedideli krituliai. Plikledis, vietomis lijundra. Dieną daug kur, daugiausia pietvakarinėje šalies pusėje, krituliai, vyraus sniegas. Kai kur lijundra. Temperatūra naktį – nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 šilumos, dieną – nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

Gruodžio 13-os naktį daugelyje rajonų pasnigs, dieną daug kur krituliai. Plikledis. Rytą ir dieną vietomis lijundra. Temperatūra naktį – nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 šilumos, dieną – nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos.

Gruodžio 14-os naktį daug kur krituliai, vietomis lijundra. Dieną kai kur nedideli krituliai. Temperatūra naktį – nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 šilumos, dieną – 0–4 laipsniai šilumos.

www.meteo.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ketvirtadienį Šilutės rajone fiksuojami 22 nauji susirgimai koronavirusine infekcija. Iš viso šiuo metu sergančiųjų – 518, iš kurių 14 gydomi Šilutės ligoninėje.

Situacija gydymo įstaigoje ir toliau išlieka įtempta. Mat šiuo metu ligoninėje gydomi vidutiniškai sunkūs ir sunkios sveikatos būklės pacientai. Lengvus koronavirusinės infekcijos simptomus jaučiantys pacientai gydosi namuose su šeimos gydytojo priežiūra.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pirmame ligoninės korpuse veikia Izoliacinis skyrius, kuriame prieš planinį stacionarinį gydymą pacientui yra atliekamas tyrimas dėl COVID-19 ligos, tai yra paimamas tepinėlis iš nosiaryklės. Jeigu tyrimo atsakymas teigiamas, pacientas perkeliamas į COVID-19 skyrių, kuris įkurtas buvusio Vaikų ligų skyriaus patalpose. Šiame skyriuje yra iš viso 25 lovos su deguonimi COVID-19 pacientams gydyti, 2 – reanimacinės.

Ketvirtadienį COVID-19 skyriuje dirbo 4 gydytojai, tačiau planuojama, jog šiame skyriuje bus bus dirbančių gydytojų. Jiems talkins aštuonios slaugytojos ir dvi jų padėjėjos.

www.silutesligonine.lt inf.

L. Balandžio, 15min.lt, nuotr.

Premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė gavo įgaliojimus veikti – Seimas nenumatyto posėdžio metu pritarė Vyriausybės programai, po to prisiekė ministrų kabinetas. Pirmasis laukiantis naujosios valdžios darbas bei atsakomybė – kaip suvaldyti ypač smarkiai Lietuvoje įsismarkavusią COVID-19 pandemiją. I. Šimonytė neatmeta, kad dar savaitgalį dėl naujų karantino ribojimų griežtinimo gali įvykti pirmasis Vyriausybės posėdis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

I.Šimonytė savo vadovaujamos Vyriausybės programą Seimui pateikė antradienį. Tąkart ji teigė, jog naujoji valdžia nesieks daryti revoliucijų, mažiau žadės, tęs kai kuriuos gerus ankstesnės valdžios darbus.

Premjerė išreiškė viltį, jog po ketverių metų visuomenėje rasis daugiau pasitikėjimo.

Liudo Mockaus nuotr.

Šiandien ta diena, kai į mūsų miestą atkeliauja tikrasis švenčių laukimas. Šįvakar, 17.00 val., kviečiame visus įsijungti Šilutės rajono savivaldybės „YuoTube“ kanalą https://www.youtube.com/watch?v=uPNgzXrzQwU ir saugiai savuose namuose žiūrėti Šilutės miesto Kalėdų eglės įžiebimo ceremoniją.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Transliacijos metu kalėdinius sveikinimus jums skirs Kalėdų Senelis ir jo nykštukai, Šilutės rajono savivaldybės vadovai, o po jų laukia šventinis Šilutės kamerinio teatro spektaklis – H. K. Anderseno pasaka vaikams „Sniego karalienė“.

Kartu, bet atskirai, kurkime Kalėdų dvasią mūsų mieste! Ir iki susitikimo šįvakar 17.00 val. prie ekranų!

Stop kadras.

Valdininkai nusprendė Šilutės rajono bažnyčių remontui skirti 50 tūkst. eurų. Tačiau juos padalijo ne po lygiai kiekvienai tikinčiųjų bendruomenei, o pagal tai, kiek čia stovi kiekvienos konfesijos maldos namų ir koks skaičius žmonių jose lankosi.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono įvairių konfesijų dvasininkai skundžiasi, kad vietos savivaldybė tarp jų kala pleištą. Valdininkai nusprendė skirti finansavimą rajone esančių bažnyčių remontui. Remiantis pernykščiu pavyzdžiu, galimai 50 tūkst. eurų turi atitekti skirtingoms konfesijoms. Tačiau liuteronų dvasininkai atsivertę šio sprendimo projektą net loštelėjo.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo trečiadienio bendravimas – tik vienoje šeimoje, ribojamos išvykos, uždaromos parduotuvės, paslaugos.

Sekmadienio vakarą naujoji Vyriausybė susirinko į pirmąjį posėdį, kuriame nusprendė, kaip griežtinti ribojimus šalyje toliau blogėjant situacijai dėl koronaviruso.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kaip numato Vyriausybės nutarimas, nuo gruodžio 15 dienos vidurnakčio bus ribojimas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos. Išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų mirties ar atlikti darbo, taip pat dėl būtinosios pagalbos.

Draudžiama daugiau nei vienos šeimos ar vieno namų ūkio artimi kontaktai. Taip pat – rengti asmenines šventes viešose ir privačiose erdvėse, jei jose dalyvauja daugiau nei viena šeima.

Liudo Mockaus nuotr.

Artimiausią parą Lietuvos orus lems nedidelis ciklonas, praslinks šiltasis atmosferos frontas, kuris atvers kelią į mūsų kraštą šiltesniam orui.

Tiek naktį, tiek dieną vietomis numatomi nedideli krituliai (naktį daugiausia sniegas), rūkas, lijundra. Naktį ir rytą daug kur plikledis – bus slidu. Vėjas naktį silpnas, dieną pietų, pietryčių, 6–11 m/s. Temperatūra naktį svyruos nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 šilumos, dieną – nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 šilumos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Trečiadienį Lietuva išliks ciklono veikimo zonoje. Naktį nedideli krituliai iškris šiaurės vakariniuose rajonuose. Pašalus daug kur formuosis plikledis, kai kur tikėtina lijundra. Dieną krituliai, daugiausia lietus, numatomi daugelyje vietų. Vėjas pietryčių, pietų, dieną pereinantis į vakarų, 7–12 m/s. Temperatūra naktį vėl laikysis tarp 4 laipsnių šalčio ir 1 šilumos, pajūryje bus iki 3 laipsnių šilumos. Dieną oras sušils iki 0–5, pajūryje – iki 6–8 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį mūsų orus lems aukštesnio slėgio laukas, bet bus debesuota, ūkanota, vietomis silpnai palynos. Vėjas naktį vakarinių krypčių, dieną pietvakarių, pietų, 4–9 m/s. Bus šilta: temperatūra naktį – 0–5, dieną – 2–7 laipsniai šilumos.

Penktadienį iš vakarų atslinks naujas aktyvus ciklonas, todėl vėl sulauksime kritulių (vyraus šlapdriba). Vėjas naktį pietų, dieną pietvakarių, vakarų, 7–12 m/s. Temperatūra naktį svyruos apie 0 laipsnių, dieną vėl kils iki 2–7 laipsnių šilumos.

Šeštadienį stiprės aukštesnio slėgio laukas, todėl kritulių tikimybė mažės. Vietomis tvyros rūkas. Vėjas pietvakarių, pietų, 5–10 m/s. Temperatūra naktį – 0–5, dieną – 1–6 laipsniai šilumos.

www.meteo.lt inf.

Policijos nuotr.

Šiandien Vyriausybėje nuotoliniu būdu vykusioje spaudos konferencijoje vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pristatė ir plačiau paaiškino nuo trečiadienio įsigaliosiančius naujus judėjimo ribojimus ir jų kontrolę.

Ministrė A. Bilotaitė pabrėžė piliečių sąmoningumo ir atsakomybės svarbą. Vyriausybė, nustatydama būtinus ribojimus, nesiekia „atšaukti“ Kalėdų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Siekiame, kad Kalėdos būtų sveikos ir saugios, tai geriausia dovana mums visiems. Viliamės, jog gyventojai susilaikys nuo nebūtinų kelionių, o esant būtinybei vykdami į kitos savivaldybės teritoriją, galės pareigūnams įrodyti ryšį su kelionės tikslu“, – sako vidaus reikalų ministrė.

Pasak ministrės, parengtas bei su visomis viešojo saugumo tarnybomis suderintas Saugių švenčių planas. Pagal šį planą švenčių dienomis savaitgaliais policija organizuos stacionarius kontrolės postus, o kitomis dienomis judėjimo kontrolė bus vykdoma mobiliu principu.

Policijos generalinis komisaras R. Požėla pranešė, kad iš viso Lietuvoje bus įrengta apie 250 kontrolės postų, judėjimo kontrolei užtikrinti bus pasitelkta apie 1 500 policijos pareigūnų.

„Vykdant judėjimo kontrolę, pareigūnų tikslas nebus bausti. Kiekvieną situaciją aiškinsimės individualiai ir pirmiausiai stengsimės padėti bei paaiškinti įsigaliojusius judėjimo ribojimus,“ – pabrėžė generalinis komisaras R. Požėla.

Policija organizuos stacionarius kontrolės postus visų šalies savivaldybių centrų prieigose, kuriuose bus kontroliuojamos įvažiuojančios į miestus transporto priemonės. Dalis įvažiavimų bus užtverta techninėmis priemonėmis, bus įrengiamos stebėjimo kameros ar statomi draudžiamieji ženklai. Kiekviename poste dirbs mažiausiai du pareigūnai, didelio eismo intensyvumo postuose bus pasitelkiami viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, pasieniečiai, policijos rėmėjai, šauliai, taip pat karo policija.

Judėjimo kontrolė vyks nuo gruodžio 18 d. 13 val. iki gruodžio 20 d. 21 val., nuo gruodžio 23 d. 13 val. iki 27 d. 21 val., taip pat nuo gruodžio 31 d. 13 val. iki sausio 3 d. 21 val.

Jei žmonėms kyla klausimų, jie gali pasiskambinti policijos informacijos telefonu 8 700 60 000, darbo dienomis – nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro. Savaitgaliais ir švenčių dienomis – nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro.

Artėjantį savaitgalį budės 670 policijos ekipažų, dar 250 ekipažų – kontrolės postuose, taigi visoje Lietuvoje savaitgalį patruliuos 920 ekipažų. Paprastomis, ne švenčių, dienomis budės 750 ekipažų. Judėjimo kontrolei tarp savivaldybių vykdyti papildomai dirbs dar 60 policijos ekipažų, kurie tikrins judėjimo teisėtumą.

lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ar prisimenate, kada buvo tikrai žiemiška žiema?

Viską žino Lietuvos hidrometeorologijos (toliau – LHMT) archyvai, kuriuose galima atrasti išties įdomių faktų apie pastarojo šimtmečio žiemas Lietuvoje. Sočiai sniego ir labai šalto sausio būta 2009/2010 žiemą, o štai visus sniego storio rekordus viršijo 2010 metų gruodis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Sunku įsivaizduoti, bet tada vidutinė sniego storymė vietomis siekė 56 cm, o sausio pradžioje Žemaitija skendėjo po 60-68 cm patalais! Beje, tais metais žiema atkeliavo jau gruodžio pradžioje, iškart pagąsdinusi 20–25 laipsnių šalčiu“, – sako LHMT sinoptikė Izolda Marcinonienė.

Pasak jos, visgi speigas (stichinis reiškinys, kai oro temperatūra nukrinta ≤-30 ⁰C) per pastaruosius 20 metų užregistruotas tik 2006, 2007 ir 2012 metais. Beje, seniai regėjome dar vieną žiemos atributą – pūgas, tačiau verta prisiminti praėjusio šimtmečio išskirtinę 1982 m. sausio 6–8 d. pūgą, kai daugelyje vietovių ji šėlo 20–34 valandas, o 15-24 m/s vėjas vertė sniegą, išaugino kelių metrų pusnis, sutrikdė šalies gyvenimą, pasiglemžė žmogaus gyvybę.

Nagrinėjamu laikotarpiu dažniausiai pasitaikydavo šiltesnės už normą žiemos (norma -2,8 ⁰C).

„Deja, ne sniegu, bet išskirtinai šiltu sezonu galėjome pasigirti pernai, kai net vidutinės paros oro temperatūros perėjimo žemyn per 0 laipsnių nesulaukėme (vadinasi, klimatiniu požiūriu žiemos neturėjome). Nežiemiškai šiltas (+3,7⁰C anomalija) buvo ir 2007/2008 m. sezonas, per kurį visai nesusidarė pastovi sniego danga. Keistas pasitaikė 2011 m. gruodis, kuris buvo ne tik labai šiltas, bet ir permainingas – Žemaitijoje nemažai prisnigo, kitur tik lijo, dažnai tvyrodavo rūkas, susidarydavo lijundra, o prie jūros net 3 dienas griaudėjo, perkūnijos fiksuotos ir šalies pietuose“, – archyvinius duomenis primena LHMT specialistė.

Bet grįžkime prie istorijos pradžios, kada buvo tikra žiemos pasaka Lietuvoje? Per pastaruosius dvidešimt metų tokių sezonų, kai ir sniego pakako, ir šaltis spaudė, pasitaikė vos penki: 2002/2003, 2005/2006, 2009/2010, 2010/2011 ir 2012/2013 m. Metas būtų jau ir dabartiniams aštuonmečiams pabraidyti po sniego pusnis, pajusti stingdančio šalčio žnybtelėjimą, pagaliau išbandyti žiemos inventorių. Nelabai žiema „kvepia“ ir šio gruodžio prognozės – toli gražu iki speigo ir sniego patalų.

www.meteo.lt inf.

A. Strumilos, 15min.lt, nuotr.

Darbingo amžiaus gyventojų nedarbas Šilutės rajone išaugo iki 18,3 proc

Karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpiu į taikomus apribojimus labiausiai sureagavo darbo rinka – Lietuvoje nuo kovo registruotas nedarbas išaugo 6,1 proc. punkto. Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių darbo neturinčių asmenų skaičius išaugo daugiau nei 105 tūkst. Tačiau tai – nacionaliniai skaičiai. O kaip ši situacija paveikė atskirus regionus?

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Registruotas nedarbas sparčiausiai augo Lazdijų, Vilkaviškio, Ukmergės, Šilalės, Plungės, Telšių, Kelmės, Šilutės, Jurbarko ir Druskininkų savivaldybėse. Net 9,1 proc. augimas fiksuotas Lazdijų – nuo 14,8 proc. iki 23,9 proc. ir Vilkaviškio nuo 11,9 proc. iki 21 proc. savivaldybėse.

Ukmergės savivaldybėje darbingo amžiaus gyventojų nedarbas išaugo 8,5 proc. – nuo 11,9 proc. iki 20,4 proc., Šilalės 8,3 proc. – nuo 8,7 proc. iki 17 proc., Plungės 8 proc. – nuo 8,6 proc. iki 16,6 proc., Kelmės 7,8 proc. – nuo 13,3 proc. iki 21,1 proc., Telšių 7,8 proc. – nuo 9,7 proc. iki 17,5 proc., Šilutės 7,7 proc. – nuo 10,6 proc. iki 18,3 proc., Jurbarko 7,7 proc. – nuo 12 proc. iki 19,7 proc. ir Druskininkų 7,5 proc. – nuo 10,2 proc. iki 17,7 proc.

„Šiose savivaldybėse nedarbo augimui įtakos turi ir tai, kad nemažai gyventojų dirba ne tik paslaugų, prekybos sektoriuose, bet daug dirbančių savarankiškai pagal verslo liudijimus. Dėl sezoniškumo darbo taip pat sumažėjo žemės ūkyje ir statybos sektoriuje. Darbo paklausai mažėjant, ypač žemos kvalifikacijos darbininkams, padidėjo jų registracija“, – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Tai – sudėtingas laikotarpis ne tik įmonėms, kai tapo aktualūs darbo vietų išsaugojimo ir darbuotojų prastovų klausimai. Rajonuose savarankiškai dirbančius asmenis neapibrėžtumo sąlygos ir veiklų ribojimai paskatino atsisakyti, netęsti savarankiškos veiklos vykdomos su verslo liudijimais.

Kur labiausiai didėjo nedarbas?

Išaugęs nedarbas itin jaučiamas Šilalės, Šilutės, Druskininkų, Plungės ir Telšių rajonuose, kur prieš metus nedarbas tesiekė 7-9 proc. ir nekamavo didelio nedarbo problemos.

Druskininkuose padėtis komplikuota. Sumažėjus reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų poreikiui ir klientų srautui, sanatorijos mažina darbuotojų skaičių. Apie tai pirmoji Užimtumo tarnybai pranešė AB „Eglės“ sanatorija, kuriai 185 darbuotojų atliekamos darbo funkcijos yra perteklinės. Druskininkuose pandemijos turėjo tiesiogines pasekmes verslui, ypač smulkiajam, nes šioje savivaldybėje apie 68 proc. įmonių teikia paslaugas, kurios tiesiogiai susijusios su turizmu.

Atvykstančių turistų skaičius šiemet itin sumažėjo dėl gydymo, sveikatinimo ir  SPA procedūrų paslaugų apribojimo ar visiško uždraudimo. Druskininkų didžiausias traukos centras – Vandens parkas taip pat neveikia, yra uždarytas.

Ši situacija sąlygojo ir savarankiškai dirbančių asmenų veiklos apribojimus arba daugelis iš viso ją nutraukė ir registravosi dėl darbo paieškos išmokos. Dėl šios išmokos dvigubai padaugėjo ir neįgaliųjų. Jaunimo iki 29 metų nedarbas padidėjo 2,8 karto iki 15,5 proc. Apie 50 proc. užsiregistravusio jaunimo sudaro studentai, kurie kreipėsi dėl darbo paieškos išmokų.

Lapkritį kreipėsi daugiausiai – 33 proc. (81 asmuo) dirbusių savarankiškai, grįžusių iš užsienio arba iš viso nedirbusių asmenų, 12,6 proc.(31) – iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo sektoriaus, 11,7 proc. (29) – didmeninės ir mažmeninės prekybos, 11,3 proc. (28) – iš žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklų. Iš viso Druskininkuose gruodžio 1 d. registruota 2 tūkst. darbo ieškančių asmenų.

Šilutės, Šilalės ir Plungės savivaldybėse nedarbo augimui labiausiai įtakos turėjo sezoninių darbų pabaiga, didėjanti asmenų registracija dėl darbo paieškos, savarankiškai dirbančių asmenų išmokų gavimo (ūkininkų, neįgaliųjų, studentų, grįžusių emigrantų ir t.t.). Visuose šiuose skyriuose vidutiniškai tris kartus padaugėjo jaunimo iki 29 metų, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Šilutėje vienas didžiausių registruotų neįgaliųjų skaičius, jie sudaro 13,2 proc. registruotų darbo ieškančių asmenų.

Plungėje daugiausiai darbo ieško parduotuvių pardavėjai, statybininkai ir mėsininkai, žuvų darinėtojai iš apdirbamosios gamybos – 16,6 proc., prekybos – 12,3 proc.  Neapibrėžta ekonominė situacija padarė neigiamą įtaką smulkiesiems verslams. Daugiau kreipiasi savarankiškai dirbančių asmenų.

Šilalėje nedarbo augimui įtakos turi ir tai, kad didžioji dalis laisvų darbo vietų registruojama už rajono ribų. Gyventojų mobilumas ir motyvacija įsidarbinti nutolusiose darbo vietose dėl karantino gerokai sumažėjo.

Didesnis grįžtančių iš užsienio asmenų skaičius labiau pastebimas Šilutėje. Taip pat daugiau kreipiasi asmenų, kuriuos įmonės atleido dėl verslo sektoriaus patiriamų sunkumų. Sumažėjo darbo ieškančių asmenų mobilumas – jie nebenori vykti dirbti į Klaipėdą ar jo rajoną.

Telšiuose didėjančiam nedarbui įtakos turi ne tik karantino suvaržymai, bet ir sezoniškumas – šiuo metu padaugėjo besikreipiančių asmenų, dirbusių žemės ūkio, miškininkystės sektoriuose, dirbusių pagal terminuotas darbo sutartis. Apie trečdalį besikreipiančių asmenų sudaro nekvalifikuoti darbininkai, tačiau šių darbuotojų paklausa Telšių rajone nėra tokia didelė.

Pradėjus mokėti darbo paieškos išmokas, pastebėta, kad Telšių rajone išaugo besiregistruojančių skaičius, kurie iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje nedirbo dvejus ir daugiau metų. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais bendrai sudėjus tokių asmenų buvo 355, kai tuo tarpu 2019 metų analogišku laikotarpiu – 120.  Nuo metų pradžios Telšių klientų aptarnavimo skyrius gavo 3 pranešimus dėl grupės darbuotojų atleidimų (atleidžiamas 61 asmuo). Dvi įmonės paskelbė apie bankrotus.

Kaip ir visoje šalyje, Telšiuose daugiausiai kreipėsi ieškodami darbo iš apdirbamosios gamybos – 11,1 proc., statybos – 10,6 proc., prekybos – 8,6 proc. Pagal profesijas daugiau registruota statybininkų, valytojų, kambarinių ir pagalbininkų, parduotuvių pardavėjų, pakuotojų rankomis, baldžių ir giminiškų profesijų darbininkų. Iš viso gruodžio 1 d. darbo ieškojo 4101 telšiškių.

Minėtose savivaldybėse, kaip ir visoje šalyje, labiausiai nukentėjo maitinimo ir aptarnavimo įstaigos, viešbučiai ir kitos paslaugų sektoriaus įmonės, kurios visiškai arba iš dalies nevykdo veiklos. Šie pirmojo karantino bangos laikotarpiu uždaryti paslaugų sektoriaus verslai lėčiau atsigavo vasarą ir rudenį nei mažiau veiklos ribojimų ir krizės paliesta, pavyzdžiui, apdirbamoji gamyba.

Tokiomis aplinkybėmis paslaugų sektoriuje dirbantys asmenys greičiau netenka darbo, o susirasti naują sunkiau dėl mažesnės laisvų darbo vietų pasiūlos ir išaugusios konkurencijos su kitais darbo netekusiais žmonėmis. Šalyje gruodžio 1 d. darbo ieškojo 266,6 tūkst. (15,5 proc.) šalies darbingo amžiaus gyventojų.

sam.lrv.lt nuotr.

Rekomendacijas gyventojams atnaujinusi Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad šiuo metu yra ribojamas judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus kai vykstama dėl objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių. Gyventojai raginami be svarbių priežasčių nepalikti savo gyvenamosios vietos.

Ministerija primena, kad gyventojams leidžiama nuvykti į darbą, maisto parduotuvę, laidotuves, prižiūrėti sergantį. Galima išvykti ir į kitą turimą registruotą nekilnojamojo turto vietą ar išeiti pasivaikščioti atvirose vietose.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atidėkite šeimos šventes

SAM primena, jog gyventojams rekomenduojama atidėti visas asmenines šventes arba jas organizuoti taip, kad jose dalyvautų tik vienos šeimos nariai, kurie gyvena kartu. Pavyzdžiui, brolis ir sesuo, kurie gyvena atskirai, per didžiąsias metų šventes neturėtų susitikti siekiant užkirsti kelią galimam užsikrėtimui koronavirusu.

Taip pat draudžiama nuomoti, subnuomoti apgyvendinimo paslaugoms skirtas patalpas, jei jose bus organizuojami privatūs renginiai, šventės ar kiti susibūrimai.

Ribokite kontaktų skaičių

Draudžiami daugiau nei vienos šeimos kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis.

Ne rečiau kaip 2–3 kartus per dieną bent 10 min. reikėtų nepertraukiamai vėdinti gyvenamąsias patalpas. Taip pat patariama kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius – durų rankenas, stalų paviršius, čiaupo rankenėles, pultelius, šaldytuvo rankenas.

Likite namuose, užsakykite maistą į namus

Žmonėms rekomenduojama kuo rečiau lankytis parduotuvėse, į jas vykti turėtų tik vienas šeimos narys. Esant galimybei rekomenduojama naudotis prekių pristatymo į namus paslauga.

Išlieka reikalavimai laikytis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp kitų asmenų, plauti rankas. Būtina viešose ir uždarose erdvėse (dirbant, einant apsipirkti) dėvėti veido apsaugos priemones. Pajutus koronaviruso simptomus, reiketų konsultuotis Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 arba pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.

Su rekomendacijomis galite susipažinti čia.

www.silute.lt nuotr.

Bus įrengti 5 judėjimo kontrolės postai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Judėjimo kontrolės postai bus įrengti šiose vietose:
kelio numeris 165 Šilalė-Šilutė ir kelio numeris 4261 sankryža, Tilžės g., Šilutės m.;
kelio numeris 141 Kaunas-Jurbarkas-Klaipėda ir kelio numeris 4209 sankryža, Ramučių g., Šilutės m.;
kelio numeris 4262 Klaipėdos – Šilojų g., Šilutės m., sankryža;
kelio numeris 4217 Šilutė – Rūgaliai – Povilai 4 km Šilutės r.;
Rusnės g., Šilutės m.

Judėjimo kontrolė vyks:
nuo gruodžio 18 d. 13 val. iki gruodžio 20 d. 21 val.;
nuo gruodžio 23 d. 13 val. iki 27 d. 21 val.;
nuo gruodžio 31 d. 13 val. iki sausio 3 d. 21 val.

Bus kontroliuojamos įvažiuojančios į miestus transporto priemonės. Dalis įvažiavimų bus užtverta techninėmis priemonėmis, įrengiamos stebėjimo kameros ar statomi draudžiamieji ženklai. Kiekviename poste dirbs mažiausiai du pareigūnai. Didelio eismo intensyvumo postuose bus pasitelkiami policijos rėmėjai, šauliai ir kitų institucijų pareigūnai.

Vykdant judėjimo kontrolę, pareigūnų tikslas nebus bausti. Kiekvieną situaciją pareigūnai aiškinsis individualiai ir pirmiausiai stengsis padėti bei paaiškinti įsigaliojusius judėjimo ribojimus. Vis dėlto asmenys, kurie keliaus, su savimi turi turėti dokumentus, pagrindžiančius keliavimo priežastį (darbo pažymėjimas, nekilnojamojo turto dokumentas, nuomos sutartis ar kt.). Užteks ir minėtų dokumentų nuotraukos telefone. Pareigūnai asmens duomenis galės tikrinti informacinėje sistemoje, todėl geriau negudrauti.

Kilus klausimų, skambinkite policijos informacijos telefonu 8 700 60 000, darbo dienomis – nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro. Savaitgaliais ir švenčių dienomis – nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro.

Gyventojų prašoma būti sąmoningais ir susilaikyti nuo nebūtinų kelionių. Tik būdami vieningi įveiksime šį sunkų laikotarpį.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Debesys pamažu plonės, o sekmadienį jau didesnėje šalies dalyje bent trumpam turėtų pasirodyti saulė.

Šeštadienis bus debesuotas. Naktį daug kur, daugiausia šiaurinėje šalies dalyje, dieną šiaurės rytiniuose rajonuose truputį palis, purkš dulksna. Dėl didelio drėgmės kiekio ore ir nestipraus vėjo vietomis nusidrieks rūkas. Temperatūra per visą parą mažai skirsis: naktį vės iki 0-5 laipsnių šilumos, dieną šils iki 1-6 laipsnių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sekmadienį didesnėje šalies dalyje pasirodys nedidelių giedro dangaus plotų, naktį bus galima išvysti žvaigždes, dieną – saulę. Žymesnių kritulių būti neturėtų. Naktį temperatūra svyruos nuo 2 laipsnio šalčio iki 2 laipsnių šilumos, vietomis eismo sąlygas sunkins rūkas ir plikledis. Dieną temperatūra pakils iki 1-4 laipsnių šilumos. Nelabai stiprus vėjas visą parą daugiausia pūs iš pietų.

Pirmadienio naktis išliks sausa, vietomis pasitaikys pragiedrulių. Dieną iš vakarų artės nykstantis atmosferos frontas – dangus vėl apniuks, vakariniuose rajonuose vietomis negausiai palis. Pietų vėjas šiek tiek sustiprės. Naktį temperatūra svyruos nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną pakils iki 0-5 laipsnių šilumos.

Antradienį ir trečiadienį šalį dengs tankūs debesys, daugelyje rajonų pasirodys krituliai: didesnėje šalies dalyje vyraus lietus, rytiniuose rajonuose kris mišrūs krituliai. Sustiprės vėjas. Naktimis temperatūra svyruos apie 0-4, dienomis – apie 1-5 laipsnius šilumos.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo pirmadienio, gruodžio 21 d., stabdoma dalis traukinių reisų.

Mažiau traukinių kursuos ir maršrutu Klaipėda-Šilutė-Klaipėda (naujas tvarkaraštis pridedamas).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Daugiau – https://www.litrail.lt/naujienos…

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos gyventojams šv. Kalėdų šventė yra neatsiejama nuo žiemiškų orų. Idealiausios šventės būtų, kai spaustų šaltukas ir už lango driektųsi pusnimis nugulę laukai. Deja, pastaraisiais metais gruodžio šventės buvo gana niūrios, o pačios orų sąlygos permainingos.

Visgi būtų įdomu apžvelgti daugiamečius duomenis ir įvertinti, kiek snieguotų ir šaltų kalėdinių laikotarpių (gruodžio 24–26 d.) Lietuvoje turėjome nuo 1961 metų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) klimatologės Viktorijos Mačiulytės, vidutiniškai mažiausiai kalėdinių laikotarpių su sniegu registruojama pajūryje (Klaipėda 31 %, Nida 32 %), o daugiausiai − Šiaurės, Šiaurės Rytų ir Pietryčių Lietuvos dalyje (Dūkštas 80 %, Utena 61 %, Varėna 61 %, Biržai 63 %, Vilnius 71 %).

„Neretai susidaro situacija, kai baltomis Kalėdomis gali džiaugtis tik dalis Lietuvos gyventojų. 1961–2019 m. laikotarpiu buvo tik 11 metų, kai visoje Lietuvoje visas tris dienas, gruodžio 24-ąją , 25-ąją, 26-ąją, žemę klojo sniego danga, kurios storis siekė bent 1 cm. Taip buvo 1966, 1969, 1981, 1986, 1994–1996, 2001, 2002, 2010 ir 2012 metais. Kiek daugiau nei pusę Kalėdų bent pusė Lietuvos buvo padengta sniegu (33 iš 58 metų, t. y. 57 %)“, – sako LHMT specialistė.

Tikimybė, jog bent vieną iš trijų šventinių dienų bus sniego, priklauso nuo Lietuvos regiono. Vidutiniškai ji siekia 64 %, tačiau kinta nuo 49 % Klaipėdoje iki 78 % Biržuose. Kartais pasitaiko, kad Kūčias sutinkame su sniegu, tačiau jau antrą Kalėdų dieną jis ištirpsta, pasitaiko ir tokių metų, kad prisninga tik pirmą ar antrą Kalėdų dieną.

„Kalėdiniu laikotarpiu sniego dangos storis didesnis nei 10 cm visas tris šventines dienas fiksuotas vidutiniškai 17 %. Daugiausiai tokių sniegu gausių švenčių buvo Dūkšte ir Vilniuje (39 %), o mažiausiai – Klaipėdoje, Kaune, Kybartuose ir Lazdijuose (iki 8 %)“, – archyvinius duomenis mini V. Mačiulytė.

Pačios sniegingiausios per pastaruosius 59-erius metus Kalėdos buvo 2010–aisiais. Vakarinėje Lietuvos dalyje sniego danga tąsyk siekė 40–46 cm, kituose regionuose – apie 20 ir daugiau centimetrų. Didžiausias sniego dangos storis kalėdinėmis dienomis buvo 2001 m. Nidoje – 50–59 cm. Tais metais gruodžio 26 d. Telšiuose sniego dangos storis siekė 29 cm, Laukuvoje – 31 cm, o kitose Lietuvos vietose tesiekė vos 1–21 cm.

Visiškai besniegių Kalėdų vidutiniškai Lietuvoje fiksuota trečdalis (35 %). Nuo 1961 m. visose analizuojamose 18-oje meteorologijos stočių nė vieną kalėdinio laikotarpio dieną nebuvo sniego 1971, 1974, 1989, 2007, 2013, 2015, 2016 ir 2019 metais. Verta atkreipti dėmesį, kad besniegių žiemų pasikartojimas ypač suintensyvėjo nuo 2013 m.

Pasak V. Mačiulytės, rekordiškai šalčiausias kalėdinis laikotarpis buvo 1996 m., kai antrąją Kalėdų dieną minimali oro temperatūra buvo nukritusi nuo -17,5 °C Nidoje iki -32,0 °C Ukmergėje. -32,0 °C yra pati žemiausia oro temperatūra, fiksuota per tris kalėdines dienas nuo 1961 m. Taip pat būta ir metų, kai minimali oro temperatūra nė vieną šventinę dieną nebuvo nukritusi žemiau 0 °C – tai 2016 ir 2017 m. Kalėdos. Aukščiausia oro temperatūra fiksuota taip pat antrąją Kalėdų dieną 2016 m., kai oras sušilo nuo +7,2 °C Klaipėdoje, iki 9,8 °C Kybartuose.

Orų prognozė

Antradienio naktį iškeliaujantis atmosferos frontas dar daugelyje vietų pažers nedidelių kritulių. Kai kur susidarys plikledis. Vėjas pietvakarių, pietų, 7–12 m/s. Temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 šilumos. Dieną iš vakarų priartės gilus ciklono slėnys. Pradedant vakariniais rajonais, daug kur numatomi krituliai. Vėjas pietų, pietryčių, 8–13 m/s, kai kur gūsiai 15–18 m/s. Temperatūra vyruos tarp 0–5 laipsnių šilumos.

Trečiadienio naktį krituliai (sniegas, šlapdriba, pereinantys į lietų) numatomi visoje šalyje, dieną jau tik vietomis truputį palis. Vėjas naktį vakarinių krypčių, 8–13 m/s, pajūryje gūsiai 15–17 m/s, dieną pietvakarių, 6–11 m/s. Temperatūra naktį – nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 šilumos, dieną oras sušils iki 2–7 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį, per šv. Kūčias, piečiau Lietuvos praslinks nedidelis ciklonas. Daug kur numatomi krituliai, intensyvesni pietiniuose rajonuose. Vietomis tvyros rūkas, naktį kai kur formuosis plikledis. Vėjas besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra naktį nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos, dieną – 0–5 laipsniai šilumos.

Šv. Kalėdų naktį daug kur, dieną vietomis prognozuojami krituliai, daugiausia nedideli. Naktį ir rytą daug kur plikledis. Vėjas šiaurės vakarų, šiaurės, 6–11 m/s. Temperatūra naktį nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 šilumos, dieną – 0–4 laipsniai šilumos.

Antrąją šv. Kalėdų dieną daug kur pasnigs. Vėjas naktį šiaurės vakarų, vakarų, 6–11 m/s, dieną pietvakarių, 8–13 m/s, pajūryje gūsiai iki 15 m/s. Temperatūra naktį – nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 šilumos, dieną – nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos.

www.meteo.lt inf.