15min.lt montažas.

55 įdomiausi ir svarbiausi faktai apie Gitaną Nausėdą.

Penktadienį, liepos 12 d., Lietuvos Respublikos prezidento pareigas pradeda eiti ekonomistas Gitanas Nausėda. Kiek žinote apie naująjį valstybės vadovą? Prezidento inauguracijos proga 15min pateikia 55 įdomiausius faktus apie naująjį prezidentą, jo vaikystę ir pomėgius. Galbūt dalį jų jau būsite girdėję, tačiau čia – viskas patogiai, vienoje vietoje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

1. G.Nausėda pagal kilmę – žemaitis. Jo seneliai ir iš mamos, ir iš tėvo pusės buvo žemaičiai. Vienas G.Nausėdos senelių XIX a. pab. – XX a. pr. buvo išvažiavęs į JAV, dirbo anglių kasyklose, o grįžęs į Lietuvą iš uždirbtų pinigų įsigijo malūną.

2. G.Nausėda ir pats gali susikalbėti žemaitiškai, nors teigia, kad ne itin gerai. „Šnek, bet mano šnekta yra nelaba žemaitiška. Žemaič gal galiet suprast, bet ona tokia dirbtėnė yra, ta mano šnekta“, – 15min paklaustas, ar moka žemaitiškai, sakė G.Nausėda.

3. G.Nausėdos mama Ona Stasė kilo iš Lazdininkų kaimo Kretingos rajone, tėvas Antanas – iš Tauragės krašto. Tėvai susipažino ir šeimą sukūrė Klaipėdoje, susituokė 1956 m. Mama mirė 2014 m., 90-metis tėvas gyvena Klaipėdoje.

4. G.Nausėda turi vyresnę seserį, vardu Vilija, kuri gimė 1959 m. Ji – irgi ekonomistė.

5. G.Nausėda gimė Klaipėdoje 1964 m. gegužės 19 d. Mokyklą jis pradėjo lankyti būdamas šešerių metų. Jis mokėsi Klaipėdos 5-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Klaipėdos Vitės pagrindinė mokykla).

6. Vaikystėje G.Nausėda lankė muzikos mokyklą, dainavo berniukų chore „Gintarėlis“.

7. Vaikystėje G.Nausėda knygų skaitė nedaug. Viena labiausiai jam įspūdį palikusių vaikystės knygų – Vytauto Misevičiaus „Danuko Dunduliuko nuotykiai“. Anot G.Nausėdos, ta knyga jam paliko tokį šviesų ir neišdildomą įspūdį, kad kai kuriuos apsakymus jis prisimena iki šiol.

8. Mėgstamiausia būsimojo prezidento vaikystės veikla buvo futbolas. „Gainiodavome kamuolį, suplėšydavome uniformas, mama sulopydavo… Buvau lopytas sulopytas, tiek medžiagine, tiek kūno prasme“, – yra pasakojęs G.Nausėda.

9. G.Nausėda yra dirbęs ir fizinį darbą. Baigęs mokyklą, 1981 m. G.Nausėda neišlaikė matematikos egzamino, tad neįstojo į universitetą ir metus dirbo valytoju bei kroviku Klaipėdos vaistų sandėlyje. Po metų, 1982 m., jis išlaikė egzaminą ir įstojo į Vilniaus universitetą, Pramonės ekonomikos fakultetą.

10. Su būsimąja žmona Diana G.Nausėda susipažino pusseserės vestuvėse 1987 m. Vestuvėse jie abu buvo su kitomis poromis, tačiau G.Nausėda suprato, kad Diana jį labiau domina, ir ėmė jai atkakliai asistuoti, rodyti dėmesį.

„Pats negalėjau patikėti, koks esu įžūlus, nes šiaip tikrai toks nebūnu. Bet tą kartą buvau. Negalėčiau pasakyti, kad tada savo keista elgsena padariau gerą įspūdį, bet pamiršti manęs ji turbūt irgi negalėjo“, – vėliau prisiminė G.Nausėda. Pora ėmė bendrauti, draugauti, o susituokė 1990 m.

11. G.Nausėdos vyresnioji dukra dar gimė Klaipėdoje, kai jis jau gyveno Vilniuje. Netrukus žmona su vaiku irgi persikėlė į Vilnių. Iš pradžių šeima gyveno Tauro kalno bendrabutyje. „18,5 kvadratinių metrų kambariukas su išorės tualetu, su viskuo išorėje, tik mažą virtuvėlę turėjo“, – prisiminė to meto sąlygas G.Nausėda.

12. G.Nausėda porą metų gyveno Vokietijoje, kur 1990-1992 m. G.Nausėda, gavęs stipendiją studijavo ir dirbo mokslinį darbą. Jo paties teigimu, ten galutinai ir susiformavo jo ekonominės bei politinės pažiūros.

13. 1993 m. apsigynęs disertaciją, G.Nausėda pradėjo dirbti tuometiniame Privatizacijos ir ekonomikos institute, paskui Konkurencijos taryboje. Maždaug tuo pat metu „Lietuvos ryte“ pradėjo rašyti ekonominę rubriką.

Anot G.Nausėdos, jam patiko ir sekėsi tai daryti, ir jo straipsniai patraukė Lietuvos banko dėmesį. 1994 m. jis sulaukė skambučio iš Kredito įstaigų priežiūros departamento ir pradėjo dirbti jame.

14. G.Nausėdos karjera Lietuvos banke tęsėsi apie 6 metus. Dvejus metus padirbėjęs Kredito įstaigų priežiūros departamente, jis buvo pakviestas vadovauti Lietuvos banko Politikos departamentui. Jam vadovavo iki 2000 m.

15. 2000 m. G.Nausėda tapo Vilniaus banko valdybos pirmininko patarėju. Jo teigimu, savo paslaugas šiam bankui jis pasiūlė pats. Su komercinio banko vyriausiojo ekonomisto pareigybe G.Nausėda susipažino Vokietijoje, Lietuvoje tokios dar nebuvo.

16. Vilniaus banke pagrindinė G.Nausėdos funkcija buvo domėtis, kas vyksta ekonomikoje, analizuoti įvairius ekonominius sektorius, makroekonominius rodiklius ir mėginti pagal galimybes juos prognozuoti, pateikiant informaciją banko klientams, komitetams banko viduje ir visuomenei. „Kaip aš juokauju – tai buvo svajonių darbas. Galėdavau skaityti ką noriu, kiek noriu, ir dar už tai mokėdavo pinigus. Beje, neblogus pinigus, negaliu šito neigti“, – yra sakęs G.Nausėda.

17. G.Nausėda panašiose pareigose išliko 18 metų, iki 2018 m. Jo teigimu, keisti pareigų jis niekad nenorėjo, visada norėjo išlikti analitiku ir siūlymą užimti kitas pareigas būtų supratęs kaip raginimą išeiti iš darbo.

18. G.Nausėda su žmona užaugino dvi dukras – 26 metų Gedailę ir 23 metų Ugnę. Abi jos šiuo metu gyvena užsienyje – G.Nausėdaitė baigė architektūros magistrantūrą ir ieškos darbo, U.Nausėdaitė dar studijuoja. Interviu 15min G.Nausėda prisipažino su jomis dažnai bendraujantis internetu. G.Nausėda yra sakęs, kad dukros politiniame gyvenime tikrai nedalyvaus, o gyvenime savo jėgomis įsitvirtinti nori pačios, todėl prezidento rinkimų kampanijos metu labai nesigyrė, kad jų tėtis dalyvauja prezidento rinkimuose, nedalino interviu, nors tėvą palaikė feisbuke ir rinkimų rezultatų laukė drauge.

19. G.Nausėdos žmona Diana irgi yra baigusi ekonomikos mokslus, ilgai dirbo tarptautinės prekybos apranga įmonės atstovybėje Vilniuje, dabar dėsto Tarptautinį protokolą Vilniaus universiteto Verslo mokykloje.

20. Būstą Pavilnyje G.Nausėda įsigijo 2006 m. Jis yra pasakojęs, kad 47 kvadratinių metrų ploto namuką įsigijo iš keramikų šeimos, vėliau namukas liko įmontuotas į dabartinį namą. „Jie pardavinėjo šitą namą, nes norėjo daryti rekonstrukciją, plėsti, buvo leidimą gavę, bet finansiškai niekaip negalėjo užbaigti. Tada nusprendė parduoti“, – pasakojo G.Nausėda.

21. G.Nausėdos mėgstamiausias Lietuvoje augantis medis – kaštonas. Kaštonai auga ir prie G.Nausėdos namų Pavilnyje. „Kaštonas yra medis, kuris man patinka labiau negu kokie kiti medžiai, išskyrus, kiparisą, kuris, deja, Lietuvoje neauga“, – 15min yra sakęs G.Nausėda.

22. Gyvenant Pavilnyje, didžiausia G.Nausėdos namų ūkio atsakomybė, jo paties teigimu, buvo rūpintis, kad veja būtų tvarkinga – nupjauti žolę, rudeniop sugrėbti lapus.

23. G.Nausėda turi ne tik jau pagarsėjusį šunį Grikį, kuris Nausėdų namuose gyvena nuo 2017 m., bet ir katiną.

24. G.Nausėda mėgsta kolekcionuoti senas, antikvarines knygas. Ypač jį domina XVI-XIX a. knygos, susijusios su Lietuvos istorija. Jų jis ieško aukcionuose, internete. Seniausia G.Nausėdos turima knyga – 1518 metų pirmoji spausdinta Prūsijos istorija.

25. G.Nausėda atskleidė, kad jo, kaip kolekcininko, didžiausia svajonė – kada nors rasti nežinomą Mažvydo „Katekizmo“ egzempliorių.

26. G.Nausėdos kolekcijoje yra ir knyga, kurios daugiau niekur pasaulyje nėra. Tai lietuviška knyga – 1818 m. Tilžėje išleista religinė knygelė apie „Gyvastį bei šlovingus darbus garbės vertingo mokytojaus Mertino Liuteriaus“. G.Nausėda apie ją yra parengęs straipsnį – kaip rado, iš ko ji susidaro, kuo skiriasi nuo vėlesnio, XIX a. pabaigos leidimo.

27. G.Nausėda yra prisidėjęs ir prie knygų leidybos. Jo iniciatyva lietuvių ir vokiečių kalbomis išleista knyga „Nidos mokyklos kronika“, atkurianti XX a. pradžios Kuršių nerijos paveikslą. Jos rankraštį G.Nausėda įsigijo aukcione Berlyne, o Lietuvoje nutarė išleisti kaip knygą. Ji pasakoja apie XX a. pirmosios pusės įvykius Kuršių nerijoje – mokykloje, bažnyčioje, žvejų gyvenime. „Audros, žūtys, nuskendę laivai… Atrodytų, kasdieniai dalykai, kurie nėra istoriniai mūšiai ar kiti svarbūs įvykiai, bet įamžintas kasdienis žmonių gyvenimas, kurio kitaip atkurti nebebūtų įmanoma, nes niekas tokių liudijimų nebepaliko“, – pasakojo G.Nausėda.

28. Grožinės literatūros skaityti G.Nausėda per daug nemėgsta – mieliau skaito publicistiką, memuarus, istorines knygas. Tačiau jaunystėje yra perskaitęs daug Franzo Kafkos, Gabrielio Garcios Marquezo, Hermano Hesse knygų, kurios, jo teigimu, jam padarė įtaką kaip asmenybei.

29. G.Nausėda moka anglų, rusų ir vokiečių kalbas.

30. 2018 m. vasarą paprašytas įvardinti keletą mėgstamiausių filmų, G.Nausėda paminėjo neseniai matytus „Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“, „Mančesteris prie jūros“, „Valstybės paslaptis“, nurodė, kad iš senesnių filmų jam patinka „Skrydis virš gegutės lizdo“. Kaip mėgstamiausią aktorių tuomet G.Nausėda įvardino Casey Afflecką, taip pat teigė, kad jam labai patinka Clintas Eastwoodas, Richardas Gere’as, Robertas Redfordas.

31. Mėgstamiausias G.Nausėdos serialas – „Biuras“, taip pat jam labai patinka „Folčio viešbutis“.

32. G.Nausėda yra įvardinęs ne vieną grupę ar atlikėjų, kurių bent kelios dainos jam patinka. Tarp jų „Queen“, „Asia“, „Aerosmith“, „Emerson, Lake & Palmer“, Eminemas, „Rebelheart“, „Pikaso“.

33. Jazzu G.Nausėda mėgsta labiau negu SEL’ą, Beyoncę – labiau negu Rihanną. Tai jis atskleidė 15min studijoje.

34. Dainuoti G.Nausėda mėgsta ir pats. Su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku ir Remigijumi Ruokiu yra įrašęs dainą „What a Wonderful World“, 15min studijoje yra užtraukęs „Europos vidury“, o dar nebūdamas kandidatu kadaise su Jurgiu Didžiuliu išeivijos jaunimui sukūrė dainą „Mikro makro“.

35. G.Nausėda yra sakęs, kad iš trijų stipriausių šalies krepšinio komandų rinktųsi gimtosios Klaipėdos „Neptūną“. Taip pat teigė, kad yra Kauno „Žalgirio“ sirgalius nuo 1980-ųjų, bet jei kauniečiai finale stipriai pirmauja, pradeda sirgti už Vilniaus „Rytą“, nes nori intrigos.

36. G.Nausėda taip pat mėgsta žiūrėti futbolą, ledo ritulį, lauko tenisą. Futbole G.Nausėda palaiko Portugaliją, ledo ritulyje – Kanadą.

37. G.Nausėda jaunystėje daug žaidė šachmatais. 1981 m. Lietuvos jaunių varžybose Klaipėdoje užėmė 7-ą vietą, sužaidęs lygiosiomis su būsimuoju didmeistriu Eduardu Rozentaliu, ką laiko didžiausiu savo pasiekimu prie šachmatų lentos.

38. G.Nausėdos mėgstamiausia citata – „Nelipk per kitų galvas, lipk per savo“.

39. Atostogauti G.Nausėda teigia mėgstantis bet kur, nes jam keliauti patinka, bet labiausiai patinka egzotiškos šalys.

40. G.Nausėdos svajonių kraštas, į kurį kada nors nori nukeliauti –Argentinos Patagonija. „Ten gamta ne saldi, o rūsčiai graži. Aš tokią mėgstu“, – yra sakęs G.Nausėda.

41. G.Nausėda gaminti ne itin mėgsta, bet sakosi mokantis skaniai kepti blynus. „Galiu ir miltinius, ir bulvinius. Visada tarkuoju rankiniu būdu, nepripažįstu aparatų, kurie sutarkuoja. Viskas nuo pradžios iki galo mano daryta“, – sakė G.Nausėda.

42. G.Nausėda neskaito horoskopų ir jais netiki. „Manau, kad horoskopai paremti tuo, kad žmonės niekada nebetikrina to, kas nepasiteisino. Bet visada pastebi tai, kas pasiteisino ir išsipildė. Dėl to jie galvoja, kad horoskopai kažką reiškia“, – yra sakęs G.Nausėda.

43. G.Nausėdos mėgstamiausias metų laikas – ruduo. „Ruduo būna labai gražus, kai medžiai paraudonuoja. Bet tai labai trumpas laikas“, – yra sakęs G.Nausėda.

44. Turėdamas galimybę pakalbėti su bet kokiu pasaulio žmogumi, G.Nausėda turbūt rinktųsi Robertą de Niro arba Clintą Eastwoodą. „Ne tai kad norėčiau jų kažko paklausti, bet tiesiog pakalbėti apie jų filmus, kaip matau aš ir kaip mato jie. Kas juos „trigerina“, veda į priekį“, – sakė G.Nausėda.

45. Gavęs galimybę persikelti laiku, G.Nausėda keliautų į XVI amžių, Renesansą. „Net ir Vilniuje visai norėčiau atsidurti, bet jei reikėtų užsienyje, Italijoje labiausiai norėčiau. Dar Olandija būtų įdomu“, – sakė G.Nausėda.

46. Iš Paryžiaus ir Londono G.Nausėda rinktųsi Londoną. „Paryžiuje man erdvės per didelės. Aš mėgstu mažesnes erdves. Man miestuose norisi jaukumo, o tą jaukumą gaunu gatvėse, kurios yra siauros“, – sakė G.Nausėda.

47. Vyną G.Nausėda mėgsta labiau negu alų, o kavą vienareikšmiškai renkasi pirmiau negu arbatą.

48. Paklaustas, koks didžiausias jo trūkumas, G.Nausėda sakė, kad yra karštakošiškas. Tik per ilgus metus išmoko tai slėpti, save išoriškai suvaldyti.

49. G.Nausėda yra apibūdinęs save kaip „nereguliariai praktikuojantį kataliką“. „Man bažnyčia yra savotiška uola, kuri palaiko koordinačių ašis šiuolaikiniame pasaulyje, sparčiai prarandančiame kryptį ir kartais, mano manymu, einančiame šunkeliais“, – interviu „Lietuvos žinioms“ yra teigęs G.Nausėda.

50. G.Nausėda yra sakęs, kad jo politinės pažiūros – centro dešinės. Jis pasisako už mažesnį valstybinės nuosavybės vaidmenį ekonomikoje, bet ir už tai, kad valstybė reguliavimu siektų mažinti socialinę atskirtį.

51. Iš pasaulio politikų G.Nausėda labiausiai gerbia buvusį JAV prezidentą Ronaldą Reaganą ir buvusį Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Winstoną Churchillį. Anot jo, tai – stiprios asmenybės, kurios nebijojo priimti sunkių sprendimų.

52. Iš Lietuvos politikų G.Nausėdai labiausiai imponuoja Valdas Adamkus. „Tai žmogus, kuris pasiekė daug daugiau, negu daugybė Lietuvos politikų, nekeldamas balso, nedaužydamas stalo, nelaužydamas durų. Tiesiog mėgindamas burti, telkti ir siekti sutarimo, o ne ieškodamas priešpriešos“, – yra sakęs G.Nausėda.

53. Barackas Obama Gitanui Nausėdai patinka labiau negu Donaldas Trumpas, o Vytautas Landsbergis – negu Algirdas Brazauskas.

54. Bet viename „Facebook“ įraše G.Nausėda yra teigęs, kad visi trys politikai – V.Landsbergis, V.Adamkus ir A.Brazauskas yra kertiniai stulpai modernios Lietuvos istorijoje.

55. Vardas „Gitanas“ yra ispaniškos kilmės, puslapio tevudarzelis.lt teigimu, jis reiškia „čigonas, klajoklis“. Tai retas Lietuvoje vardas: VLKK duomenimis, nuo 1979 m. šis vardas kūdikiui nė karto nebuvo duotas dažniau negu sykį per metus, o iš viso po Nepriklausomybės atkūrimo 1990-2013 m. laikotarpiu Gitano vardas kūdikiams duotas vos 7 kartus.

15min.lt inf.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovo konkursą laimėjęs esamas Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus sako, kad Romaldo Sakalausko teiginiai - tai tik sąmokslo teorija. (E. Jankausko, VE.lt, nuotr.)

Virš Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos galvos – korupcijos skandalo debesis. Po to, kai ministerija pranešė, kad būsimuoju Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriumi taps konkursą laimėjęs dabartinis Šilutės ligoninės direktorius Darius Steponkus, kilo klausimas, ar konkurso komisijos pirmininkė Odeta Vitkūnienė negalėjo būti suinteresuota D. Steponkaus pergale.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Teisės aktai sako, kad tarp komisijos narių negali būti asmenų, kurie kelia abejonių dėl nešališkumo. Tačiau abejonių kilo. „Laisvės TV“ išsiaiškino, kad komisijos pirmininke paskirtos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento direktorės, laikinai vykdančios ministerijos kanclerio funkcijas O. Vitkūnienės mama dirba Šilutės ligoninėje, kuriai ir vadovauja būsimuoju Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovu išrinktas D. Steponkus.

Tai, kad O. Vitkūnienės mama dirba jo vadovaujamoje ligoninėje, „Vakarų ekspresui“ patvirtino ir pats D. Steponkus, tačiau jis teigė, kad tai negalėjo lemti jo laimėjimo.

Nepriklausomi ekspertai nedalyvavo

Ministro A. Verygos įsakymu, skiriant naujus ligoninės vadovus, skyrimo komisijoje gali būti paskirti ir nepriklausomi ekspertai, jei tai leidžia jų kompetencija. Šie gali objektyviai ir nešališkai nuspręsti, kuris konkurso dalyvis tinkamiausias vadovauti ligoninei.

Tačiau skiriant Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovą, nepriklausomų ekspertų komisijoje nerastum nė su žiburiu – pagal „Laisvės TV“ turimus konkurso dokumentus, visi komisijos nariai yra pavaldūs ministrui.

Vadovaujant ne kartą už profesionalų darbą, pasiaukojimą, darbštumą ir pareigingumą apdovanotam Romaldui Sakalauskui Respublikinė Klaipėdos ligoninė pasikeitė neatpažįstamai. Bene didžiauias laimėjimas – atidarytas naujas gydomasis korpusas.

„Romaldas Sakalauskas kaip įstaigos vadovas yra labai energingas, organizuotas, sugeba pritraukti pačius įvairiausius finansinius šaltinius, dalyvauja įvairiuose projektuose ir ne kartą įrodė, kad sumaniai dirbant pinigų visada užtenka“, – įsitikinęs daugybę metų R. Sakalauską pažįstantis gydytojas Valdemaras Anužis.

Tačiau komisijos narių R. Sakalausko įgūdžiai nesužavėjo – jie rado geresnį kandidatą.

Kelia abejonių

Pats R. Sakalauskas įsitikinęs, kad tik komisija gali priimti teisingiausią sprendimą, tačiau, anot jo, šiuo atveju narių darbas sukėlė daug abejonių.

„Buvo 6 konkurso dalyviai. Turėjo būti 7, bet vienas jų neatvyko. Tai komisijos pasirinkimas išrinkti geriausią. <…> Bet kai kurie pasisakymai konkurso metu man pasirodė labai keisti.

Vienas dalyvaujančių konkursantų net pasakė, kad jei ir laimėtų, į jokią Klaipėdą nevažiuotų dirbti, o dalyvauja tik todėl, nes reikia.

Tikiu, kad tai parodo galimą neskaidrumą. Kyla klausimas ir dėl to, kad vienas komisijos narių įrašė net 4 balais mažesnį įvertinimą, nei tai padarė kiti komisijos nariai. Atrodo, kad tai kvepia nekompetencija arba kitais sumetimais. Konkursas kelia didelių abejonių„, – „Vakarų ekspresui“ komentavo R. Sakalauskas.

Kreipėsi į STT

R. Sakalauskas jau kreipėsi į STT. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Viešųjų ryšių koordinatorė Marija Gabrienė pirmadienį pranešė, kad STT, reaguodama į šį skundą, nurodė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ištirti galimą interesų konfliktą.

„Respublikinės Klaipėdos ligoninės bendruomenė taip pat kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, išrinktąjį prezidentą Gitaną Nausėdą, LR Seimo kontrolierių, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininką, prašydama ištirti, ar sveikatos apsaugos ministras A. Veryga nepiktnaudžiauja tarnybine padėtimi, neviršija jam suteiktų įgaliojimų, tam tikrais atvejais supainiodamas viešuosius ir privačius interesus.

Taip pat prašoma stabdyti ministro A. Verygos patvirtintą tvarką dėl ligoninių vadovų konkurso organizavimo, o jau įvykusius konkursus, kurie buvo organizuoti vadovaujantis minėta tvarka, pripažinti negaliojančiais.

Ne kartą ministras A. Veryga deklaravo, kad konkursai į įstaigos vadovų pareigas turi vykti skaidriai, bet pastarųjų dienų aktualijos parodo, kad skaidrumo SAM veikloje nėra“, – teigė M. Gabrienė.

Vadina sąmokslo teorija

Vadovo konkursą laimėjęs Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas D. Steponkus sako, kad įtarimai dėl galimo interesų konflikto yra nepagrįsti.

„Vertinu kaip nereikalingą ir desperatišką vadovo veiksmą. Taip, ta moteris (O. Vitkūnienės mama – aut. past.) dirba pas mus, tačiau užima labai žemas liftininkės pareigas. Net yra toks sutapimas: rekonstruojame liftus ir naikiname šią pareigybę. Nuo pavasario jai jau yra įteiktas atleidimo lapelis. Ji išeis iš darbo. Nemanau, kad konkurse man tai būtų pliusas, net jei vertintumėme, kad tai gali turėti kažkokią įtaką.

Tiek aš, tiek ministerijos pareigūnai į tai nekreipia dėmesio. O buvusio vadovo sąmokslo teorija neturi jokio pagrindo“, – įsitikinęs D. Steponkus.

Nedeklaravo

Su O. Vitkūniene susisiekti nepavyko – dienraščio žurnalistams paskambinus į Asmens sveikatos departamentą atsiliepusi darbuotoja teigė, kad direktorė vis dar atostogauja, tad nukreipė į atstovą spaudai.

Todėl O. Vitkūnienės taip ir nepavyko paklausti, kodėl ji nedeklaravo, kad jos mama dirba Šilutės ligoninėje, nors deklaracijoje yra nurodžiusi, jog anyta turi privatų odontologijos kabinetą.

„Apie tai, kad laikinai einančios pareigas kanclerės Odetos Vitkūnienės mama dirba Šilutės ligoninėje SAM vadovybei nebuvo žinoma. Šiuo metu kanclerė atostogauja, bus kitą savaitę. Pavyko sužinoti, kad jos mama Šilutės ligoninėje užima ūkinio pobūdžio pareigas, bet planuoja nebedirbti jau nuo kito mėnesio.

Sunku būtų įsivaizduoti, kaip žemiausios grandies darbuotojas gali daryti įtaką aukščiausiam vadovui. Juolab kad jos mama dirba ne toje ligoninėje, į kurios vadovus vyko konkursas.

Visgi siekiant išvengti galimo interesų konflikto, O. Vitkūnienė turėjo informuoti ministrą A. Verygą ir nusišalinti. Tuomet būtų buvęs paskirtas kitas žmogus į komisijos pirmininkus“, – komentavo ministro A. Verygos patarėja ir atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

Ji teigė, kad A. Veryga skubiai pavedė teisės ir korupcijos prevencijos specialistams atlikti vidinį tyrimą dėl susidariusios situacijos.

„Jam pasibaigus, bus priimti konkretūs sprendimai. Nepotizmas ir atvejai, kurie kelia abejonių ar sėja nepasitikėjimą sveikatos sistema, nebus toleruojami“, – pareiškė L. Bušinskaitė-Šriubėnė

Tačiau ji pabrėžė, kad labai svarbu įvertinti ir teisinius šios situacijos aspektus. „Štai ilgametis Klaipėdos Respublikinės ligoninės vadovas, kuris nepateko į antrą etapą, kreipėsi į teismą. Jei būtų priimtas sprendimas po SAM vidinio tyrimo anuliuoti konkurso rezultatus, tikėtina, kad dabartinis laimėtojas irgi kreiptųsi į teismą. Teisiniai ginčai užsitęstų, gydymo įstaiga liktų ilgą laiką be nuolatinio vadovo“, – grėsmę įžvelgė A. Verygos patarėja.

Jonas Valaitis, VE.lt

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Sinoptikai prognozuoja, kad pirmadienį daugelyje šalies vietų švies saulė, o jei ir lis, tai nedaug. Tačiau nuo antradienio situacija keisis.

Vilniuje pirmadienis palepins saule, lietaus nenumatoma. Oras čia sušils iki 22–24 laipsnių. Panaši temperatūra svyruos ir Kaune bei Panevėžyje. Tik Šiauliuose nors ir numatoma, kad oras sušils iki 23 laipsnių, taip pat prognozuojamas ir negausus lietus. Klaipėdoje oras turėtų sušilti iki 19 laipsnių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Deja, antradienį orai vėl subjurs, nes iš Vakarų Lietuvą pasieks aktyvus ciklonas. Naktį trumpai palis tik vakariniame šalies pakraštyje. Vėjas bus silpnas. Temperatūra giedresnėje rytinėje šalies pusėje bus apie 9–11 laipsnių, o arčiau jūros, kur daugiau debesų, bus 12–14 laipsnių šilumos. Dieną lietus numatomas daugelyje rajonų. Vietomis, didesnė tikimybė šiauriniuose rajonuose, lis smarkiai. Kai kur griaudės perkūnija. Pietų, pietvakarių vėją keis žvarbesnis ir stipresnis vakaris, vėliau ir šiaurės vakarų vėjas. Temperatūra dieną vakarinėje šalies pusėje tebus 16–19 laipsnių, o rytuose dar suspės įšilti iki 20-22.

Trečiadienį ciklonas lems debesuotus su pragiedruliais, protarpiais su lietumi orus. Palis visoje šalyje, tačiau rytinėje respublikos pusėje lietūs bus gerokai gausesni. Dieną vietomis dundės perkūnija. Pūs smarkokas vakarų, šiaurės vakarų vėjas. Temperatūra naktį bus 9–14, dieną – 17–22 laipsniai šilumos.

Ketvirtadienio naktį trumpai palis rytiniuose rajonuose, dieną vėl palaistys daugelį šalies vietovių. Vyraus nedideli lietūs, gausiau palis tik rytiniame šalies pakraštyje. Vėjas suksis iš šiaurės vakarų, šiaurės, bus vidutinio stiprumo. Temperatūra naktį kris iki 10–15, dieną oras sušils iki 18–23 laipsnių.

Penktadienį tolstantis ciklonas trumpus lietus laistys jau daugiausiai rytinėje šalies pusėje, o vakaruose daugės saulės. Vėjas išliks šiaurės, šiaurės vakarų, bet bus nestiprus. Temperatūra naktį vėl svyruos tarp 10–15 laipsnių, o dieną jau vyraus 20–24 laipsnių šiluma.

www.meteo.lt inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Baidarių žygis, kelionė po Rambyno regioninį parką ir kitos vasaros linksmybės.

Savaitgalį Mociškiuose (Pagėgių sav.), prie Jūros upės, rinkosi 1979 – 1989 m. karo Afganistane veteranai su šeimomis iš Vilniaus ir Šilutės rajono – vyko vasaros sąskrydis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sąskrydžio dalyviai įsikūrė kaimo turizmo sodybos „Mociškių palivarkas“ stovyklavietėje ant Jūros upės kranto.
Nors į šį vasaros sambūrį susirinko mažiau dalyvių nei buvo iš anksto planuota, tačiau aktyvios veiklos ir geros nuotaikos netrūko.
Vilniečiai į Mociškius atvyko dar penktadienio vakarą.
Juos pasitiko ir į stovyklavietę palydėjo Šilutės Afganistano karo dalyvių draugijos atstovai.
Vėliau vakare čia juos aplankė ir bendražygiai iš Klaipėdos bei Skuodo.
Šilutiškiai prie stovyklautojų prisijungė šeštadienio rytą.
Pasveikinti sąskrydžio dalyvių ir palinkėti neišdildomų įspūdžių atvyko Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius.
Po to ir prasidėjo…
Hidrologinė sausra Jūros upės, regis, nepalietė.
Tiesa, vietomis ji buvo tik iki kelių, tačiau seklumų, dėl kurių žygeiviams būtų tekę neplanuotai sušlapti kojas, nepasitaikė.
Pailsėti ir pasistiprinti sustojusius žygio dalyvius pralinksmino priešingame Jūros krante netikėtai pasirodęs „čiabuvis“.
Būta ir kitokių pramogų.
Jau nekalbant apie gamtos grožį.
Vakare stovyklavietėje ilgai netilo balsai: vyko draugiškos (net labai draugiškos) paplūdimio tinklinio varžybos, maudynės Jūros upėje ir pokalbiai prie laužo iki pat išnaktų.
Sekmadienis buvo skirtas pažinčiai su Rambyno regioninio parko įžymybėmis – Raganų egle, Mažosios Lietuvos paveikslų sodu ir gandrų kolonija Bitėnuose, Mažosios Lietuvos panteonu – Bitėnų kapinaitėmis, Rambyno kalnu.
Ir savaitgalio kaip nebūta.
Užtat liko neišdildomi įspūdžiai ir dar labiau sutvirtėję Vilniaus ir Šilutės krašto Afganistano karo veteranų draugystės saitai.

Šilutės Afganistano karo dalyvių draugija dėkinga Seimo nariui Alfredui Stasiui Nausėdai, Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariams Zigmantui Jauniui, Genovaitei Kimbrienei, Daivai Žebelienei, Edvardui Jurjonui, Ričardui Stonkui, Arūnui Pupšiui ir UAB „Energetikos objektų statyba“ (vadovas Audrius Endzinas) už pagalbą organizuojant sąskrydį.

24 kadrai

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šiuo metu hidrologinė sausra šalyje, kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, jau pasibaigė. Padėtis upėse yra šiek tiek pagerėjusi, ir tai nulėmė šį mėnesį iškritę krituliai.

Geriausia situacija yra vakarų Lietuvos upėse. Jų vandens lygiai artimi vidutiniams daugiamečiams liepos mėnesio lygiams ar šiek tiek žemesni. Kitoje šalies dalyje vanduo iki šiol gana stipriai nusekęs.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Blogiausia padėtis rytų Lietuvos upėse, ypač Neryje. Neryje ties Buivydžiais ir Vilniumi vandens debitas mažesnis už gamtosauginį, o Jonavoje artimas gamtosauginiam.

Artimiausiomis dienomis prognozuojamas lietus situacijos iš esmės nepagerins.

am.lrv.lt inf.

Stop kadras.

Pagaliau sudaryta komisija I. Girskienės prašyme minėtiems faktams dėl galimai neskaidrios atrankos Švėkšnos „Saulės“ gimnazijoje ištirti.

Kas apsaugos ją nuo atranką laimėjusios Klaros Pozingienės uošvio Virgilijaus Pozingio įtakos – štai kur klausimas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Birželio 27 d. Švėkšnos „Saulės“ gimnazijoje vyko atranka į technologijų mokytojo pareigas, kurioje dalyvavo 3 pretendentės.
Atranką laimėjo žemiausią išsilavinimą turinti ir mažiausiai kvalifikuota pretendentė, Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus V. Pozingio marti K. Pozingienė.
Tačiau viena iš atrankos nelaimėjusių pretendenčių su tokiu atrankos komisijos sprendimu nesutiko ir kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą bei Šilutės rajono savivaldybės administraciją su prašymu „išnagrinėti vykusios atrankos skaidrumą ir iš naujo organizuoti atranką“.
Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Dainora Butvydienė liepos pradžioje teigė, kad I. Girskienės prašymą nagrinės bendra Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos komisija.
„Šilutės ETA Žinios“ apie tai rašė liepos 5 d. str. „Švėkšnos „Saulę“ temdo įtarimų šešėlis“.
D. Butvydienės žadėta komisija sudaryta vakar, liepos 15 d.
V. Pozingis dar liepos 4 d. oficialiai nusišalino ir nuo I. Girskienės prašymo (skundo) nagrinėjimo, ir nuo sprendimų priėmimo.
Tad komisija sudaryta jo pavaduotojos Dalios Rudienės įsakymu.
Pastaroji save pasiskyrė tos komisijos pirmininke.
Kartu su ja I. Girskienės prašyme minimus faktus narplios Švietimo skyriaus vedėja D. Butvydienė, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, Personalo ir teisės skyriaus vyriausioji specialistė Živilė Targonskienė ir vienintelė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė – Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Regioninės politikos analizės skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Kazakauskienė.
Situacija tokia: 4 komisijos nariai iš 5 – V. Pozingio vadovaujamo aparato žmonės.
Kas apsaugos komisiją nuo V. Pozingio įtakos?
Tai klausimas, kuris mums kilo dar liepos pradžioje, kai rinkome medžiagą pirmajam straipsniui apie galimai neskaidrią atranką Švėkšnos „Saulės“ gimnazijoje.
„Jeigu direktorius nusišalins, tai įtakos nebus. O jeigu nenusišalins – tai kitas dalykas“, - maždaug taip ar panašiai tąkart paaiškino Švietimo skyriaus vedėja.
V. Pozingis, kaip jau buvo minėta, nusišalino.
Tačiau 4 komisijos nariai iš 5 – jo vadovaujamo aparato žmonės…

Buvęs Macikų lagerio karceris. (Šilutės H. Šojaus muziejaus nuotr.)

Vyriausybė nutarė sudaryti Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių objektų komplekso (1941–1955 m.) sutvarkymo priežiūros komisiją. Ši komisija numatys priemones, padėsiančias efektyviau organizuoti šių svarbių objektų sutvarkymo ir lagerių aukų įamžinimo darbus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Macikų lageriai – išskirtinės svarbos istorinės kultūrinės atminties objektas, reikšmingas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu aspektu. Tai vienintelė vieta Lietuvoje ir viena iš retų vietų Rytų ir Vidurio Europoje, kurioje glaudžiai persipina totalitarinių režimų žmonių kalinimo ir žudymo struktūros. Todėl valstybės pareiga pasirūpinti, kad Macikų lageriai būtų tinkamai sutvarkyti, liudytų žiaurios istorijos periodą Lietuvos žmonėms ir užsienio svečiams“, – sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis.

Skirtingais laikotarpiais Macikuose buvo kalinami lietuviai, amerikiečiai, austrai, australai, belgai, britai, čekai, kanadiečiai, lenkai, prancūzai, rumunai, rusai, vengrai, vokiečiai bei kitų tautybių žmonės.

Iki šiol Macikų lagerių objektų kompleksas nepritaikytas lankytojams. Atkūrus šalies nepriklausomybę, Macikų lagerių kapinėse atitinkamų šalių iniciatyva spontaniškai buvo statomi atminimo ženklai čia žuvusiems Belgijos, JAV, Kanados, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Sovietų Sąjungos, Vokietijos ir kitų šalių piliečiams.

Šiandien galima aplankyti tik du vienas nuo kito atsietus Macikų lagerių objektus: karcerį ir belaisvių kapines. Prie komplekso objektų nėra informacinių stendų bei rodyklių, neišplėtota lankytojų aptarnavimo infrastruktūra, stokojama informacijos užsienio kalba.

Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerių objektų komplekso (1941–1955 m.) sutvarkymo tarpžinybinė priežiūros komisija koordinuos objektų komplekso sutvarkymą, vykdys darbų stebėseną ir teiks Vyriausybei pasiūlymus dėl sutvarkymo priemonių pakeitimo ar papildymo bei lėšų poreikio joms įgyvendinti.

Susijęs: „Vyriausybė – už Macikų lagerių komplekso sutvarkymą“

lrv.lt inf.

www.silute.lt nuotr.

Gražia tradicija tapo liepos mėnesį, prieš abiturientų išleistuves, apdovanoti aukščiausius – 100 balų įvertinimus gavusius Šilutės krašto dvyliktokus. Šiųmetis derlius – 10 abiturientų, pelniusių net 14 šimtukų.

Iškilmingos apdovanojimų ceremonijos metu liepos 17 d. Šilutės Hugo Šojaus dvaro freskų salėje Šilutės rajono savivaldybės vadovai įteikė apdovanojimus bei pasveikino ne tik 100 balų surinkusius mokinius, bet ir jų mokytojus, gimnazijų direktorius.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Jūs esate talentai mokslo srityje. Didžiuojamės, jog savo puikiais rezultatais bei aukštais įvertinimais keliate ir viso Šilutės rajono savivaldybės ugdymo lygį. Tai bendras jūsų, jūsų tėvų bei mokytojų darbas. Linkiu pasiekti užsibrėžtų tikslų ir niekuomet nepamiršti savo mokyklų, mokytojų ir, žinoma, visada sugrįžti į gimtąjį pamarį“, – prieš apdovanojimų ceremoniją sveikinimo žodžius tarė meras Vytautas Laurinaitis.

Garsiausi plojimai bei didžiausi sveikinimai apdovanojimų ceremonijos metu skambėjo:
Šilutės Vydūno gimnazijos mokiniams Dovydui Martinkui (100 balų įvertinimas anglų kalbos (mokytoja metodininkė Sigita Filičkina), informacinių technologijų (mokytoja ekspertė Tatjana Balvočienė), fizikos (mokytojas Jonas Jaunius) egzaminuose);
Arnui Bagočiui (100 balų įvertinimas anglų kalbos (mokytoja metodininkė Sigita Filičkina), informacinių technologijų (mokytoja ekspertė Tatjana Balvočienė) egzaminuose);
Augustui Petrošiui (100 balų įvertinimas anglų kalbos (mokytoja metodininkė Sigita Filičkina) egzamine), geografijos (mokytoja metodininkė Alicija Odinbergienė) egzamine);
Ignui Golubovskiui (100 balų įvertinimas anglų kalbos (mokytoja metodininkė Sigita Filičkina) egzamine);
Laurai Balcerytei (100 balų įvertinimas anglų kalbos (mokytoja metodininkė Sigita Filičkina) egzamine);
Ignui Čiumakovui (100 balų įvertinimas anglų kalbos (mokytoja metodininkė Sigita Filičkina) egzamine);
Kristupui Raicevičiui (100 balų įvertinimas informacinių technologijų (mokytoja ekspertė Tatjana Balvočienė) egzamine);
Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniams Klaudijui Pupšiui (100 balų įvertinimas informacinių technologijų (mokytojas metodininkas Alvydas Ežerinskis) egzamine);
Kotrynai Kunickaitei (100 balų įvertinimas anglų kalbos (mokytoja metodininkė Kristina Sodonienė) egzamine);
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos mokinei Veronikai Morozovai (100 balų įvertinimas anglų kalbos (mokytoja Dalia Lengvinienė) egzamine).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šiandien mūsų regione stiprės aukštesnio slėgio sritis, bet rytinė šalies pusė dar jaus tolstančio ciklono poveikį. Diena bus nepastoviai debesuota. Didesnėje respublikos teritorijos dalyje lietaus nenumatoma, tačiau į rytinius rajonus dar gali užsukti vienas kitas debesėlis su trumpu ir negausiu lietumi. Vėjas pūs iš šiaurės vakarų, vakarų, bus vidutinio stiprumo. Aukščiausia temperatūra sieks 20–25 laipsnius šilumos. Vėsiausia bus pajūryje – apie 20, o šilčiausia – Suvalkijoje ir Pietų Dzūkijoje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šeštadienį mūsų orus lems nedidelis anticiklonas. Naktį dangus giedrysis, lietaus nenumatoma, tik žemesnėse vietose formuosis rūkas. Vėjo beveik nesijaus. Temperatūra pažemės iki 9–14 laipsnių, Žemaitijoje gali būti ir dar vėsiau. Dieną vyraus gana saulėti ir sausi orai. Kiek daugiau debesų plaukios vakariniame šalies pakraštyje, bet ir ten žymesnio lietaus neprognozuojama. Vėjas bus nepastovios krypties, 4–9 m/s. Oras jau sušils iki 22–27 laipsnių.

Sekmadienio naktį besitraukiantis anticiklonas dar lems mažai debesuotus ir be lietaus orus. Vietomis vėl nusidrieks rūkas. Vėjas bus silpnas. Temperatūra pasiskirstys tarp 11–16 laipsnių šilumos. Labiausiai oras atvės šiaurės rytinėje šalies pusėje, o švelniausia naktis bus arčiau jūros. Dieną orai vėl keisis, nes iš Vakarų atkeliaus atmosferos frontas. Tačiau prieš šį frontą stumiama šiluma kilstelės temperatūrą mūsų krašte net iki 24–29 laipsnių šilumos. Darysis tvanku.

Vakariniuose rajonuose įdienojus sparčiai augs galingi kamuoliniai debesys, o po pietų prasidės trumpi lietūs, daug kur lydimi perkūnijos. Vietomis gali kilti škvalas ar iškristi kruša. Rytinėje šalies pusėje dieną vyraus gana saulėti ir sausi orai. Vakarėjant debesų ir čia daugės, tačiau lietus iki nakties neturėtų atkeliauti. Vėjas bus nepastovios krypties, vidutinio stiprumo.

Pirmadienį per Lietuvą slenkantis atmosferos frontas vėl atneš sodrų lietų į daugelį vietovių. Naktį lietus bus ilgesnės trukmės, iki vidurnakčio kai kur dundės perkūnija. Dieną jau vyraus trumpi lietūs, kurie gali kartotis keletą kartų. Intensyvesnės liūtys pliaups rytiniuose rajonuose. Popietinėmis valandomis vėl išaugs perkūnijos tikimybė. Vėjas pasisuks iš vakarų, išliks vidutinio stiprumo. Temperatūra debesuotą naktį bus švelni – apie 13–18 laipsnių, diena numatoma gaivesnė už praėjusią – 20–25 laipsniai šilumos.

www.meteo.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šiandien Lietuvos orus dar lems nedidelis, į Rytus tolstantis ciklonas.

Diena bus debesuota su pragiedruliais. Daugelis šalies vietovių sulauks lietaus su perkūnija, tačiau lis labai nevienodai. Šiauriniuose ir rytiniuose šalies rajonuose lietūs bus gausiausi, liūtinio pobūdžio. Vietomis pliaups smarkiai. Vakariniuose ir pietiniuose rajonuose diena bus šviesesnė, o trumpi lietūs vyraus vidutinio intensyvumo arba negausūs, palis ne visur. Pietvakariniame šalies pakraštyje gali ir visai nelyti. Popietinėmis valandomis kai kur gali iškristi kruša ar kilti škvalas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vėjas pūs iš vakarų, 8–13 m/s, o škvalo gūsiai sieks 15–19 m/s. Aukščiausia temperatūra šiandien sieks 20–25 laipsnius šilumos, pajūryje laikysis apie 19 laipsnių.

Antradienio naktį lietaus mažės. Didžiausia trumpo lietaus tikimybė išliks rytiniuose šalies rajonuose. Nakties pradžioje čia dar gali ir perkūnija pagriaudėti. Paryčiu drėgnose vietose formuosis rūkas. Nestiprus vėjas dvelks iš vakarų, šiaurės vakarų. Temperatūra naktį pažemės iki 12–17 laipsnių. Dieną drėgna žemė ir sparčiai šylantis oras sudarys palankias sąlygas formuotis kamuoliniams debesims, kurie popietinėmis valandomis tai šen, tai ten prapliups lietumi, vietomis griaudės perkūnija. Didžiausia trumpo lietaus tikimybė ir vėl bus rytinėje šalies pusėje, o atostogaujantiems prie jūros lietūs poilsio neturėtų drumsti. Vėjas išliks vakarų, šiaurės vakarų, bus vidutinio stiprumo. Lepins maloni 21–26 laipsnių šiluma.

Trečiadienį mūsų regione stiprės ir įsitvirtins aukštesnio slėgio sritis. Pradžioje Lietuva pateks į rytinę, vėsesniąją anticiklono dalį, tad Vakarų Europą alinantys karščiai savaitės viduryje dar mūsų nepasieks. Trečiadienio naktis jau bus nepastoviai debesuota, lietaus tikimybė nedidelė. Vietomis nusidrieks rūkas. Vėjo beveik nesijaus. Temperatūra kris iki 11–16 laipsnių, šilčiau bus tik Kuršių nerijoje. Dieną į rytinius respublikos rajonus dar užsuks debesys su nedideliu, trumpu lietumi. Vakarinėje šalies pusėje jau vyraus gana saulėti ir sausi orai. Vėjas bus šiaurinių krypčių, vidutinio stiprumo. Bus dar šilčiau: daugelyje vietovių temperatūra kils iki 22–27, pietvakariniuose rajonuose gali būti dar laipsniu kitu aukštesnė.

Ketvirtadienį orai dar labiau išsigiedrins ir išsausės. Lietaus jau niekur nenumatoma. Vėjas bus nepastovios krypties, 3–8 m/s. Temperatūra naktį nekris žemiau 12–17 laipsnių, o dieną vyraus 24–28 laipsnių šiluma, tačiau pietvakariniuose rajonuose kai kur gali perkopti ir 30 laipsnių.

www.meteo.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutė – jokia išimtis.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos valdyba, tęsdama nepotizmo rizikos stebėseną savivaldoje, atliko visų 246 Lietuvos savivaldybių valdomų įmonių nepotizmo rizikos intensyvumo analizę. Tyrimo metu siekta nustatyti, kokią dalį įmonėse sudaro giminystės, santuokos ar svainystės (toliau – giminystės) ryšiais susiję darbuotojai (vidinio nepotizmo rizika). Taip pat buvo analizuojama, kiek įmonių darbuotojų turi giminaičių, dirbančių savivaldybių administracijose (išorinio nepotizmo rizika).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atlikto tyrimo metu (2019 m. birželio mėn.) Lietuvos savivaldybės valdomose įmonėse dirbo 21 991 darbuotojas, iš kurių – daugiau kaip 4 tūkst. – susiję giminystės ryšiais. Vidutiniškai, savivaldybių įmonėse giminaičiai sudaro 19 proc. visų darbuotojų, o atskirose įmonėse giminaičių dalis gali siekti ir iki 50 proc. darbuotojų. Didžiausia dalis darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais, buvo nustatyta Druskininkų (35%), Neringos (34%) ir Vilniaus rajono (23%) savivaldybių valdomose įmonėse. Savivaldybių valdomos įmonės, turinčios didžiausią dalį giminystės ryšių pačiose įmonėse: UAB „Gedmina“ (50%), UAB „Neringos komunalininkas“ (42%), UAB „Kelmės vanduo“ (41%), UAB „Druskininkų AQUA“ (41%).

Savivaldybių valdomų įmonių vidinio ir išorinio nepotizmo rizikos intensyvumo rodikliai.

Kalbant apie išorinio nepotizmo rizikos intensyvumą, nustatyta, kad vidutiniškai 6 proc. savivaldybių įmonių darbuotojų turi giminaičių tas įmones valdančių savivaldybių administracijose. Tačiau pažymėtina, kad atskirose įmonėse šis skaičius siekia iki 31 proc., t. y. beveik kas trečias darbuotojas turi giminių valdančios savivaldybės administracijoje. Didesnė išorinio nepotizmo rizika nustatyta Klaipėdos r. (25%), Lazdijų r. (23%) ir Varėnos r. (22%) savivaldybių valdomose įmonėse. Savivaldybių valdomos įmonės, turinčios didžiausią dalį giminystės ryšių savivaldybių administracijose: UAB „Varėnos vandenys“ (31%), UAB „Lazdijų vanduo“ (31%), UAB “Varėnos komunalinis ūkis (29%), UAB „Šilutės šilumos tinklai“ (28%).

„Nepotizmas yra viena iš pagrindinių korupcijos priežasčių savivaldoje. Tęsiant nepotizmo rizikos stebėseną, matome, kad ši problematika yra aktuali ne tik savivaldybių administracijose, bet ir jų valdymo srityse. Svarbu užtikrinti, kad ši korupcijos rizika būtų valdoma, giminaičiai nebūtų susiję pavaldumo ryšiais, nebūtų bandoma naudotis pareigomis, būtų užtikrinamas priimamų sprendimų skaidrumas“, – sako STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius.

Atkreiptinas dėmesys, kad nepotizmo problematikos aktualumas akcentuojamas ir sociologinių tyrimų rezultatuose. 2018 metų tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ duomenimis, gyventojai nepotizmą suvokia, kaip labiausiai Lietuvoje paplitusią korupcijos formą. Vienas iš trijų Lietuvos gyventojų, turėdamas galimybę, pasinaudotų giminystės ryšiais, darbinantis į viešąjį sektorių.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuva neišvengė per visą Europą nuvilnijusios karščio bangos – šis birželis šalyje buvo pats karščiausias per paskutinius 58 metus. Praėjus vos mėnesiui, jau pranešta ir apie kaitros pasekmes, pavyzdžiui, apie žūstančius paukščius po sausros nusekus Nemunui. Tokių pranešimų ir gamtos kataklizmų ateityje nemažės – jei nesuvienysime jėgų kovoje su klimato kaita, tikina Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – VDU) mokslininkai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Situacija su klimato kaita ir žmogaus įtaka aplinkai priėjo tokį tašką, kad atskirų iniciatyvų jau nebeužteks. Viso pasaulio politikai, valdininkai, ypač didžiųjų ekonomikos gigančių vadovai, turi suprasti padėties rimtumą ir nedelsiant imtis griežtų veiksmų. Pasaulyje vyksta išskirtinis reiškinys, kuris gali turėti labai didelės įtakos globaliu mastu“, – teigia VDU doktorantė Diana Miškelytė.

Pasekmės jau juntamos, ir tam nereikia vykti į tolimus kraštus. Projekto „Green Match“ tyrėjai ištyrė, kurios šalys Europoje labiausiai nukentėjo nuo klimato kaitos – paaiškėjo, kad pirmauja ne kas kita, o Lietuva. Pirmaujame pagal tokius elementus kaip vandens temperatūros augimas ir jūros lygio kilimas, oro temperatūros ir kritulių didėjimas. Antrąją ir trečiąją vietą užėmė Suomija ir Latvija. Tuo tarpu mažiausiai klimato kaitos poveikį jautė Islandija.

Padėties rimtumą supranta ne tik mokslininkai – moksleiviai ir studentai jau pradėjo masinius streikus, protestuodami dėl besitęsiančio abejingumo klimato kaitai. Protestų simboliu tapo švedė Greta Thinberg, kuri pernai būdama penkiolikos pradėjo penktadieninius streikus prie Švedijos Parlamento, ragindama politikus priimti griežtesnius sprendimus dėl klimato kaitos mažinimo.

Moksleivė tapo įkvepiančiu pavyzdžiu visiems – socialiniuose tinkluose paplitus grotažymei #FridaysForFuture, tūkstančiai jaunuolių surengė protestą, neidami į mokyklas penktadienį. Po to sekė dar didesnė protestų banga – vasarį tūkstančiai protestavo Belgijoje, o gegužę daugiau nei 2 tūkstančiai demonstracijų buvo surengta net 125 pasaulio šalyse.

Lietuvoje – trumpėjanti augalų vegetacija ir sunkesnė kova su piktžolėmis

Apie pastebimus klimato kaitos padarinius garsiai kalbama ir Lietuvoje. Antai VDU Gamtos mokslų fakulteto tyrėjai, remdamiesi ilgalaikiais stebėjimais mūsų šalyje, tikina, jog per pastaruosius dešimtmečius dėl klimato kaitos smarkiai pasikeitė daugelio augalų ir gyvūnų fenologija – tai yra, sezoniniai reiškiniai, tokie kaip žydėjimo ar veisimo laikas.

„Per paskutinius penkis dešimtmečius didėjanti vidutinė oro temperatūra gerokai paveikė žemės ūkio praktikos planavimą, paankstindama greitindama sėjos ir sudygimo laiką. Dėl ankstyvų šiltų pavasarių, dabar žemės ūkio augalai sėjami anksčiau. Prognozuojama, kad ateityje augalų vegetatyvinis laikotarpis – kai didėja lapai, šaknys ir stiebai – sutrumpės“, – samprotauja VDU Aplinkotyros katedros docentė Gintarė Sujetovienė.

VDU mokslininkai savo tyrimais patvirtino, jog dėl klimato kaitos mažėja žemės ūkio augalų konkurencingumas su piktžolėmis, prognozuojamas jų augimo sumažėjimas – dėl padidėjusios oro temperatūros ir anglies dioksido koncentracijos.

„Kintant klimatui, dažnėja ir intensyvėja karščio bangos, o didžioji šių bangų dalis yra lydimos sausrų – tai, žinoma, kelia didelę grėsmę natūralioms ir žemės ūkio sistemoms. Mūsų tyrimai parodė, kad žemės ūkio augalų atsakas į karščio bangas yra labai panašus į jų reakciją į padidėjusią temperatūrą. Kai kurie augalai yra jautresni už kitus – pavyzdžiui, miežis jautrus net nedideliems pokyčiams, o tuo tarpu rapsą keletu laipsnių aukštesnė temperatūra veikia teigiamai“, – pasakoja VDU docentė Jūratė Žaltauskaitė.

Taip pat patvirtinta, jog augalai pakankamai greitai atsistato po trumpalaikės, iki savaitės trukmės karščio bangos, tačiau jei jie kartu patiria ir kitus neigiamus veiksnius – pavyzdžiui, sausrą, konkuravimą su kitais augalais – atsistatymas yra žymiai lėtesnis. Tyrimas taip pat atkreipė dėmesį į herbicidų naudojimą žemės ūkyje – atšilusio klimato sąlygomis mažėja ir herbicidų efektyvumas, todėl ateityje laukus gali reikėti purkšti dar dažniau ir didesniais kiekiais.

Į pagalbą – anglį „konservuojantys“ augalai

Vieną galimą būdą kovoti su klimato kaita atrado amerikiečių biologė, Salko biologinių tyrimų instituto profesorė Joanne Chory – jos projekte „Tobulas augalas“ („Ideal Plant“), naudojant genų redagavimą, augalai savo šaknyse gali kaupti daugiau anglies dvideginio ir, tokiu būdu, pasiimti daugiau anglies iš atmosferos bei sulėtinti klimato kaitą.

Šio projekto tikslas yra sukurti augalus su galinga šaknų sistema, kurie gebėtų ne tik absorbuoti daugiau anglies dioksido iš atmosferos, bet ir užkonservuoti anglį dirvožemyje ilgesniam laikotarpiui, taip pristabdant klimato kaitą. Tam pasitelkiamas suberinas – polimeras, kuris natūraliai kaupiasi augalo ląstelių sienelėse, absorbuoja anglį ir yra atsparus irimui.

„Kai skaidomos žuvusių augalų liekanos, kiekvienais metais į atmosferą grįžta didelis anglies dioksido kiekis. Turėdami ilgesnes, masyvesnes šaknis, „idealūs augalai“ gebėtų užkonservuoti anglį suberino forma gilesniuose dirvožemio sluoksniuose žymiai ilgiau – taigi, žymiai mažiau anglies dioksido sugrįžtų į atmosferą jiems pūvant“, – paaiškina VDU mokslo darbuotoja Austra Dikšaitytė.

Anot jos, tokiu būdu dirvožemis būtų praturtinamas papildoma anglimi ir augalai taptų atsparesni įvairioms stresinėms sąlygoms. Augdami tokiame dirvožemyje, augalai su patobulinta šaknų sistema ne tik mažintų anglies dioksido koncentraciją atmosferoje, taip pristabdydami staigius klimato kaitos pokyčius, bet dar ir duotų didesnį derlių. Be to, šie „idealūs“ augalai gebėtų susidoroti su dažnėjančiomis ir stiprėjančiomis karščio bangomis, užsitęsiančiomis sausromis, liūtimis ir kitais klimato kaitos padariniais.

Tačiau viskas nėra taip paprasta. „Anglies dioksido užkonservavimas dirvožemyje problemos iš esmės neišsprendžia, „idealūs augalai“ gali tik sušvelninti pokyčius, bet jei nebus imtasi kitų priemonių klimato kaitai stabdyti, anglies dioksido koncentracijos didėjimas bei klimato šiltėjimas tik nusikeltų ateičiai“, – įspėja A. Dikšaitytė.

www.vdu.lt inf.

lukse.lt nuotr.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ventės rago ornitologinė stotis šiemet skaičiuoja 90-uosius veiklos metus.

Per Ventės ragą per metus kartais praskrenda net iki 300 tūkst. paukščių. Čia prof. Tado Ivanausko iniciatyva įkurtoje ornitologinėje sotyje jų per metus sužieduojama apie 60-80 tūkst. Pernai buvo pasiektas rekordas nuo pat stoties įkūrimo – per metus sužieduota net 126 tūkst. sparnuočių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Paklaustas, kada vyks 90-mečiui skirta šventė, stoties vedėjas Vytautas Jusys tik nusišypsojo: „Neturime laiko švęsti, reikia dirbti, juk paukščiai skrenda…“

Jau keturiasdešimt antrus metus paukščius žieduojantis Vytautas Jusys, o jų yra sužiedavęs daugiau kaip 780 tūkst., stotyje dirba nuo 1981 m., o jai vadovauja nuo 2013-ųjų. Vytauto Jusio atsidavimas profesijai ir jo nuopelnai šiemet buvo įvertinti garbingiausiu aplinkosaugininkų apdovanojimu – Aplinkos ministerijos Viktoro Bergo premija.

Vytautas Jusys pakeitė legendinį stoties vadovą Leoną Jazerską, kuris čia triūsė keturis dešimtmečius. 1978 m. Ventės rage buvo pastatyta didžioji paukščių gaudyklė, iškeliama į 25 metrų aukštį, o 1982 m. Leonas Jazerskas sukūrė naujo tipo – zigzaginę – gaudyklę.

am.lrv.lt inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šeštadienį Minijos (Mingės) kaime vyko didelė šventė – jau 5-oji naktinė „Mingės flotilė“, kurią surengė vietos bendruomenė.

Vyko šventinė prekyba ir koncertas ant plaukiojančios scenos, kurią parūpino Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija, o renginį vainikavo naktinis laivų paradas…

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Parade dalyvavo gerokai per 50 laivų – burinių ir motorinių, senovinių ir ne tokią tolimą praeitį menančių.
Per 50 laivų!
Ir vienas toks mažas laivelis, išlankstytas iš popieriaus.
Kurį laiką atrodė, kad jis bandė prisigretinti prie savo didžiųjų brolių.
Bet kur tau…

Laivų vilkstinė patraukė Minijos žiočių link, į Atmatą.
Tylus variklių darbas ir laivuose iškeltų žibintų šviesos.
Dar uodai, tie nepasotinami kraugeriai.
Bet krašte, kur vanduo kuria gyvenimą, be jų – niekaip…

Atmatos upėje apsukę ratą ir nuleidę į vandenį vainikus, laivai leidosi atgal, į Minijos kaimą.
Vainikai su degančiomis žvakelėmis ant upės bangų – šią vasarą Kuršių mariose žuvusiam istorinio burlaivio – kurėno statytojui ir jo kapitonui Romaldui Adomavičiui atminti.
Taip pat ir visiems kitiems, pralaimėjusiems kovą su vandens stichija…

24 kadrai

————————————————————————————————————————————–

Oresto Lidžiaus nuotr.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ties Rusne ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. vandens mikrobiologinės taršos rodikliai liepos 15 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo maudyklų vandeniui taikomų higienos normų.
Maudytis galima.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Maudyklų vandens kokybės stebėjimų rezultatai

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajone iš 5 patikrintų įstaigų tik vienoje nenustatyta pažeidimų.

Perpildytos vaikų grupės tampa ne tik Vilniaus, bet ir daugelio Lietuvos savivaldybių rūpesčiu. Beveik ketvirtadalyje (24,4 proc.) tikrintų ugdymo įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, perpildyta bent viena grupė. Taip pat rasta ir daugiau veiklos pažeidimų – įstaigos neturi leidimų-higienos pasų, nesilaikoma juose nurodytų sąlygų, nesaugios žaidimų aikštelės, neužtikrinimas reikiamas sanitarinių įrengimų skaičius ir kt.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tai didina užkrečiamųjų ligų išplitimo riziką, gali sąlygoti didesnę traumų tikimybę bei turėti kitų neigiamų pasekmių vaikų sveikatai.

Tokią situaciją atskleidė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro penkiasdešimt dviejose šalies savivaldybėse atliktas vaikų ugdymo įstaigų vertinimas, kurio metu patikrintos 484 įstaigos, t. y. beveik pusė visų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų iš veikiančių 1081. Į tikrinimą pateko įstaigos, kurios yra 2019 m. periodinės kontrolės plane, ir tos įstaigos, kurios neturi leidimo-higienos paso.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, tyrimo atskleista situacija kelia nerimą, todėl iškart po gautų rezultatų inicijuotas Valstybinės sveikatos reikalų komisijos prie Vyriausybės posėdis.

Šilutės rajone buvo patikrintos 5 įstaigos: Šilutės lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, Šilutės lopšelis-darželis „Pušelė“, Šilutės lopšelis-darželis „Žvaigždutė“, Juknaičių pagrindinė mokykla ir Žemaičių Naumiesčio mokykla-darželis. Pažeidimų nenustatyta tik Juknaičių mokykloje (lentelė dešinėje).

D. Gailiūnienės nuotr.

Alfonso Šepučio, Švėkšnos seniūno, kandidatūrą siūloma teikti Lietuvos savivaldybių asociacijos apdovanojimui „Auksinės krivūlės riteris“.

Šis apdovanojimas teikiamas už ypatingus nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

A. Šepučio nuopelnai Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui surašyti Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimo projekte.

Sprendimo projektą rasite čia: https://drive.google.com…

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Trijų dienų nesuvaidintas vaidinimas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pirmoji diena (užvakar)

Meras buvo 1 d. atostogose.
Vicemeras – kažkur.
Administracijos direktorius su pavaduotoja – taip pat (kažkokiame susitikime).
Tuo metu uosto paukšteliai čiulbėjo, kad visi jie buvo laive, plaukiančiame Nidos link.
Bet valdžios vyrų telefonai tylėjo.
Valdžios moters – taip pat.
Tarybos sekretorius nieko nežinojo.
Komunikacijos skyrius – taip pat…

Antroji diena (vakar)

Iš paklausimo:
„Prašau informuoti, kiek atsieis liepos 23 d. iškyla laivu, kurioje, kaip teigia šaltiniai, dalyvavo visi Šilutės rajono savivaldybės ir administracijos vadovai.
Kas už ją apmokės?
Taip pat prašau informuoti, kas dar dalyvavo toje iškyloje.
Šaltiniai teigia, kad kartu su savivaldybės ir administracijos vadovais iškyloje dalyvavo Vainuto, Žemaičių Naumiesčio ir Šilutės katalikų kunigai.
Koks buvo šios iškylos tikslas?
Kodėl ši iškyla buvo slepiama nuo visuomenės?“

Trečioji diena (šiandien)

Atsakymas

——————————————————————————————————————————————-

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Penktadienio rytas anksti besikeliančius pasitiks 13–18 laipsnių šiluma, tačiau saulei kylant ir temperatūra sparčiai kils. Įdienojus lepins 23–28 laipsnių šiluma. Šilčiausia bus šiaurės vakarinėje šalies pusėje: apie Šiaulius sušils iki 26–28 laipsnių, tik laipsniu vėsiau numatoma Klaipėdoje ir Telšiuose.

Stiprėjantis šiaurės rytų vėjas atpūs lietaus debesis. Nors palynos beveik visoje šalyje, tačiau „rimtesnis“ lietus tikėtinas pietrytiniuose rajonuose, ten, kur iki šiol buvo sausiausia. Čia lietaus šuorus lydės ir perkūnija, o šilumos bus mažiausiai.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Per dieną neišliję lietaus debesys vilgys Dzūkijos žemę ir šeštadienio naktį, kitur Lietuvoje debesų bus mažai, nelis. Pūs nestiprus šiaurės rytų vėjas. Saulei tekant termometrai rodys 16–19 laipsnių. Dieną bus dar šilčiau nei penktadienį, stiprės rytys, jo greitis sieks 7–12 m/s. Nors trumpo lietučio debesys praplauks daugelio rajonų padange, besiilsintiems pajūryje ar prie Aukštaitijos ežerų nuotaikos jie neturėtų gadinti. Būtent tuose regionuose debesys trumpiau dengs saulę, o lietaus tikimybė bus mažiausia: Klaipėdoje ir Palangoje šils iki 26–28 laipsnių, tik truputėlį menkesnė šiluma numatoma apie Zarasus, Uteną ir Molėtus. Nidoje šils iki 26 laipsnių, ten popietę trumpai palis. Dažniau ir kiek gausiau palis pietvakariniuose rajonuose, Alytuje šils iki 25–27, Druskininkuose iki 25 laipsnių.

Pirmadienį orai mažai keisis, o nuo antradienio karštis atlėgs.

www.meteo.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos gyventojai vis aktyviau grąžina gėrimų tarą. Ne pelno organizacijos VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (toliau – USAD) statistika rodo, kad per pirmus 6 šių metų mėnesius į taromatus ir rankinio surinkimo punktus grąžintas rekordinis pakuočių kiekis – 291,7 mln. Tai 17,4 mln. vnt. daugiau nei pernai tuo pat metu.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Kasmet grąžinamų pakuočių skaičius tolydžiai auga. Prie dabartinių rezultatų, žinoma, prisidėjo ir karščiausias per visą meteorologinį stebėjimų laiką birželis. Visgi esminis veiksnys, lėmęs tokį pasiekimą – stiprėjantis gyventojų sąmoningumas, nes tiek žiemą, tiek pavasarį pakuočių surinkta daugiau nei praėjusiais metais.

Mūsų apklausų duomenys liudija, kad pakuotes grąžina 88 proc. šalies gyventojų, o jų įsitraukimas į užstato sistemą tiesiogiai nepriklauso nuo uždarbio. Visose pajamų grupėse naudojimosi sistema rodikliai itin aukšti“, – sako USAD vadovas Gintaras Varnas.

Mažiausiai pakuočių šiemet grąžinta vasarį – 38,3 mln. Tačiau šylant orams, gyventojai pirko vis daugiau gėrimų, tad jau birželį grąžintų pakuočių skaičius pašoko iki 65,7 mln. vnt. Iš viso per pusmetį kiekvienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko po 104 grąžintas gėrimų pakuotes.

Kurortų duomenis šokdina poilsiautojai

Bene ryškiausi grąžinamų pakuočių skaičiaus pokyčiai fiksuojami kurortuose, į kuriuos vasaros pradžioje plūsteli poilsiautojai. Štai Neringos savivaldybėje sausio mėnesį gražinta 24,3 tūkst. pakuočių, o jau birželį šis skaičius išaugo penkeriopai – iki 126,5 tūkst.

Palangoje šis rodiklis nuo 323,2 tūkst. sausį pakilo iki 867,8 tūkst. birželį, Druskininkuose atitinkamai – nuo 255,2 tūkst. iki 423,8 tūkst.; Birštone – nuo 69 tūkst. iki 120,9 tūkst.

G. Varno teigimu, vasarai įsibėgėjant šie pokyčiai taps dar ryškesni. „Šis metų laikas – svarbiausias gėrimų pardavėjų sezonas, nes gyventojai perka daugiausia gėrimų, tad ir mums tai yra darbymetis. Pats grąžinimo pikas būna rugpjūčio mėnesį.“

Artėjame prie 2 mlrd.

Bendrai visos per pusmetį grąžintos pakuotės sveria 11,7 mln. kg. G. Varno teigimu, tai tikrai aukštas rodiklis – visos šios pakuotės, užuot nugulusios mūsų aplinkoje, gamtoje ar sąvartynuose, bus perdirbtos ir iš jų bus pagaminti nauji buteliai, skardinės, PET pakuotės ir kiti gaminiai.

grazintiverta.lt inf.