www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Naujos mėgėjų žvejybos taisyklės padės gausinti žuvų išteklius, teigia Aplinkos ministerija.

Šiandien įsigalioja naujos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Jose, atsižvelgiant į išteklių pokyčius, įtvirtinama nauja žuvų, vėžių gaudymo tvarka visoje šalies teritorijoje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dauguma pakeitimų taisyklėse yra skirti gausinti plėšriųjų ir lašišinių žuvų išteklius. Plėšriosios žuvys yra esminė grandis ekosistemoje, mat jų trūkstant prastėja ne tik žuvų išteklių būklė, bet viso vandens telkinio būklė. Plėšrūnų neišgaudomos smulkios, menkavertės žuvys išėda zooplanktoną, prasideda intensyvesnis vandens žydėjimas, sumažėja vandens skaidrumas, nyksta povandeninė augmenija. Todėl 5 cm didinamas leidžiamų paimti lydekų ilgis: nuo šiol draudžiama gaudyti mažesnes kaip 50 cm lydekas.

Žvejyboje masalui naudojant gyvą žuvelę paprastai plėšriosios žuvys masalą nuryja giliau, nei žvejojant dirbtiniais masalais. Todėl sugavus mažesnę nei leidžia taisyklės žuvį, ją sudėtingiau paleisti gyvybingą ir nesužalotą. Atsižvelgiant į tai, mažinamas žvejybos įrankių, kuriais žvejojama naudojant masalui žuvelę, skaičius. Nors, kaip ir anksčiau, žvejoti leidžiama 4 žvejybos įrankiais, tačiau iš jų negali būti daugiau kaip 2 įrankiai (Kuršių mariose – 3 įrankiai), kuriais žvejojama masalui naudojant žuvelę.

Žvejams mėgėjams reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nuo šiol ir žuvys, kurių sugavimo limitas nustatytas vienetais (lydekos, sterkai, vėgėlės, šamai), įskaitomos į bendrą leidžiamą per vieną žvejybą pasiimti žuvų kiekį kilogramais – t.y. vieno žvejo žuvų laimikis negali sverti daugiau kaip 5 kg, Kuršių mariose – 7 kg.

Taisyklių 7 priede išvardintuose vandens telkiniuose, kuriuose siekiama pagerinti jų ekologinę būklę mažinant karpinių žuvų kiekį, uždraudžiama gaudyti ne tik mažesnes nei 65 cm, bet ir didesnes nei 90 cm lydekas.

Sausra ir šiltėjantis klimatas nepalankūs šaltamėgių, lašišinių žuvų ištekliams. Taisyklėse įtvirtinamos nuostatos, kurios turėtų šiek tiek kompensuoti dėl nepalankių klimatinių sąlygų galinčius pradėti mažėti šių žuvų išteklius. Artimiausiu metu bus nustatyta nemažai apribojimų limituotai lašišų ir šlakių žvejybai.

Nuo šiol Vilnios upėje nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos ir Žeimenoje (nuo žiočių iki Lakajos žiočių) visus sugautus upėtakius, kiršlius, lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į upę. Be to, šioje Vilnios atkarpoje draudžiama žvejoti natūralios kilmės masalais ir naudojant daugiau kaip vieną vienšakį kabliuką.

Kitas aktualus pakeitimas – įsigaliojantis draudimas visoje Lietuvos teritorijoje gaudyti plačiažnyplius vėžius. Taip pat panaikinta išimtis žvejams, leidžianti gaudyti invazinius vėžius upėtakių neršto metu. Dabar nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. upėse, kuriose neršia upėtakiai, draudžiamas ir žuvų, ir vėžių gaudymas. Išimtis panaikinta todėl, kad buvo nustatyta nemažai atvejų, kai invazinių vėžių gaudymo pretekstu buvo vykdoma neteisėta žvejyba, niokojamos upėtakių nerštavietės.

Gera naujiena žvejojantiems karšius. Nuo šiol Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose polderiuose žvejai galės gaudyti karšius ištisus metus.

Naujos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės

am.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (toliau – ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, informuoja, kad Baltijos jūroje dėl kylančios paviršiaus vandens temperatūros susidaro tinkamos sąlygos daugintis Vibrio bakterijoms.

Manoma, kad vidutinis arba aukštas jų lygis bus registruojamas daugelyje Baltijos jūros pakrančių: Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, ypač Gdansko įlankoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje taip pat ir Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sušilęs iki +20°C jūros vanduo, kuriame yra mažai druskos, yra ideali aplinka tam tikroms Vibrio bakterijų rūšims daugintis. Šias sąlygas vasaros mėnesiais galima rasti upių žiotyse ir vidutinio druskingumo uždaruose vandens telkiniuose.

Vibrioze užsikrėsti galima maudantis jūroje, kurioje nustatytas padidėjęs šių bakterijų kiekis, taip pat valgant termiškai neapdorotas jūros gėrybes (ypač austres). Kai kurios Vibrio rūšys pvz., Vibrio vulnificus, patekus į žaizdą, gali sukelti odos infekciją.

Dažniausiai vibriozė pasireiškia gastroenterito simptomais – vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu. Ligos simptomai išsivysto per 24 val. po užsikrėtimo ir tęsiasi apie tris dienas.

Vibrio bakterijos taip pat gali sukelti žaizdų ar minkštųjų audinių infekcijas, septicemiją ir kt. Asmenims, užsikrėtusiems Vibrio vulnificus infekcija, liga gali komplikuotis galūnių amputacija ar mirtimi.

Siekiant išvengti užsikrėtimo, ULAC medikai rekomenduoja:
valgyti tik termiškai apdorotas jūros gėrybes, ypač austres;
plauti rankas po sąlyčio su termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis;
neiti į sūrius vandenis ar vandenis, kuriuose susilieja gėlas ir sūrus jūros vanduo, jeigu turite žaizdų (įskaitant įpjovimus, įbrėžimus) arba pridengti žaizdas vandeniui atspariais tvarsčiais;
plauti žaizdas ir įpjovimus vandeniu ir muilu, jeigu jie turėjo sąlytį su jūros vandeniu, termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis ar jų sultimis;
dėvėti pirštines tvarkant jūros gėrybes.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Laivyba Lietuvos vidaus vandenimis taps paprastesnė – Susisiekimo ministerijos iniciatyva pakeistas Vidaus vandenų transporto kodeksas, kuris palengvina asmeninių ir pramoginių laivų registravimo bei techninės apžiūros sąlygas, taip pat užtikrina šių procesų skaidrumą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Naujų kodekso nuostatų tikslas – sumažinti administracinę naštą tiek asmeninių, tiek pramoginių laivų savininkams. Keičiasi ir burinių jachtų techninių apžiūrų vykdymo tvarka, kuri taps paprastesnė ir skaidresnė. Tikimės, kad supaprastinti reikalavimai paskatins aktyvesnę ir saugesnę laivybą“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Vidaus vandenų laivų registre bus neregistruojami sportiniai laivai ir šie pramoginiai laivai: vandens dviračiai, irklinės valtys, nepriklausomai nuo jų ilgio, burinės jachtos, kurių ilgis mažesnis kaip 6 metrai, valtys su pakabinamaisiais elektros varikliais, irkliniai turistiniai plaustai, kurių keliamoji galia ne didesnė kaip 500 kg, kitose šalyse registruotos vidaus vandenų transporto priemonės.

Atnaujintas kodeksas aiškiau reglamentuoja techninės apžiūros reikalavimus. Pakeitimais nustatyta vidaus vandenų transporto priemonių pirminių, periodinių ir neeilinių techninių apžiūrų tvarka, periodiškumas, apžiūrų galiojimo terminai, numatyti vykdytojai, kurie išduos atitinkamus dokumentus. Nustatyta, kad technines apžiūras atliks Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), o burinių jachtų technines apžiūras – LTSA atestuoti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai.

Supaprastinti reikalavimai asmeniniams ir pramoginiams laivams – šioms transporto priemonėms techninės apžiūros nereikės, jei jos nebus naudojamos komerciniais tikslais ir plaukios tik vidaus vandenų plaukiojimo rajone. Laivybos saugai užtikrinti tokių laivų techninės būklės ir jų aprūpinimo įrangos atitikimas reikalavimams galės būti tikrinamas bet kuriuo metu eksploatuojant laivus. Pažymėtina, kad techninė apžiūra asmeniniams ir pramoginiams laivams bus reikalinga, jei šie laivai plaukios valstybinės reikšmės arba vietinės reikšmės vidaus vandenų keliais.

Kodekse nustatyti vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonai. Tai įtvirtina galimybę burinėms jachtoms ir kitiems atitinkamos projektavimo kategorijos pramoginiams laivams plaukioti jūroje. Nors pastarieji nėra pripažįstami jūriniais laivais, tačiau tokią galimybę numato Saugios laivybos įstatymo nuostatos.

Pakeistas Vidaus vandenų transporto kodeksas įsigalios 2019 metų lapkričio 1 d.

sumin.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pajamų nelygybė ir skurdas Lietuvoje tebėra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES): 2018 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,9 proc. gyventojų, žemiau absoliutaus skurdo ribos – 11,1 proc.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Europos komisija pažymi, kad socialinių išmokų adekvatumas Lietuvoje išlieka palyginti žemas, skurdžiausių namų ūkių gyvenimo lygis pagerėjo nedaug, o poveikis pajamų nelygybės mažinimui mažesnis nei ES.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tyrimais nustatyta, kad dėl skurdo visuomenė patiria didelių ekonominių, sveikatos ir socialinių išlaidų: skurstantys jos nariai negali visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, jų vaikai turi mažesnes galimybes mokytis ir save realizuoti. Socialinės paramos sistema yra svarbi užtikrinant būtiną ar bent minimalius poreikius atitinkančią apsaugą skurdžiai gyvenantiems asmenims.

Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija – atliko auditą „Ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius vartojimo poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką“.

Lyginant 2017 ir 2018 m. rodiklius, žmonių, gyvenančių absoliučiame skurde, sumažėjo 78 tūkst. – iki 312 tūkst., bet socialinės išmokos tam įtakos neturėjo (ir 2017, ir 2018 m. skurdą mažino 5,7 procentinių punktų).

Audito rezultatai parodė, kad 86 proc. atsirinktų vertinti socialinės pašalpos gavėjų gauta parama, įskaitant savivaldybės teikiamų lengvatų ir socialinių paslaugų vertę, neužtikrino minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris 2018 m. siekė 245 Eur per mėnesį.

„Nustatėme, kad suteikiant paramą nėra vertinama, ar visuma priemonių, įskaitant paslaugas, išmokas ir lengvatas, užtikrins minimalių vartojimo poreikių dydį. Nėra išsiaiškinami gyventojų individualūs poreikiai, todėl parinkti skatinimo ar motyvavimo priemones, padėsiančias įsitraukti į darbo rinką ar visuomenę, sudėtinga“, – teigia Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Aušrinė Asanavičienė. Audito metu atliktą namų ūkiams teiktos socialinės paramos atvejų analizę galite rasti čia.

Savivaldybės, kurios yra atsakingos už socialinės paramos teikimą, nepanaudoja apie pusės jų biudžetams įstatymu piniginei socialinei pašalpai numatytų lėšų, nors poreikis kitoms socialinės paramos priemonėms išlieka nepatenkintas. Beje, savivaldybės buvo linkusios didinti švietimo, ekonomikos, sveikatos apsaugos, poilsio, kultūros išlaidas.

Audito metu vyko ir tebevyksta pokyčiai. Socialinė apsaugos ir darbo ministerija, valstybės politikos socialinės paramos srityje formuotoja, įgyvendina projektus, kuriais planuojama teikti užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugas, rengti analizės ir prognozavimo priemonę, leisiančią stebėti ir vertinti socialinės paramos veiksmingumą ir poveikį valstybės ir savivaldybių lygmenimis, tačiau siekiant, kad socialinė parama užtikrintų minimalius ir individualius poreikius bei skatintų integraciją į darbo rinką, auditoriai rekomendavo sukurti socialinės paramos kompleksinio teikimo modelį.

Aukščiausioji audito institucija antradienį surengtoje diskusijoje kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija ir ekspertais aptarė socialinių išmokų efektyvumą ir jų įtaką pajamų nelygybei.

www.vkontrole.lt inf.

NEPAVOJINGOS. Baltijos jūros medūzos nėra kenksmingos - jas galima liesti. Mažiems vaikams leisti žaisti su jomis nerekomenduojama. (I. Daukšaitės, VE.lt, nuotr.)

Viešojoje erdvėje pasirodžius pranešimui apie tai, kad Baltijos jūroje susidarė tinkamos sąlygos daugintis Vibrio bakterijoms, ir pasirodžius medūzoms, kai kurie žmonės ėmė abejoti, ar galima maudytis jūroje. Specialistai aliarmo varpais neskambina – situacija įprastinė.

Lietuvos jūrų muziejaus vyriausiasis biologas Remigijus Dailidė sako, kad medūzų gyvenimo ciklas trumpas. Vaizdžiai tariant, jų vaikai atsiranda gegužės pabaigoje, birželio pradžioje, o liepą mes matome jas 2-4 centimetrų ar net 8 cm dydžio. Spalio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje jos išnyksta.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pas mus paplitusi paprastoji medūza (Aurelia aurita), sutinkama beveik visuose pasaulio vandenynuose, R. Dailidės teigimu, žmogui nekenkia, jeigu oda nėra jautri kokiems nors dirgikliams. Pasak biologo, mažų vaikų rankyčių oda yra jautresnė, todėl nereikėtų jiems leisti žaisti su medūzomis, nes yra tikimybė, kad jos gali nudilgyti. „Nesu girdėjęs, kad kas nors būtų kreipęsis dėl Baltijos jūros medūzų į medikus“, – sakė jis.

Jam antrino ir Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto daktarė Jūratė Lesutienė: „Aurelia aurita medūzos nėra nuodingos, jas galima liesti. Tokių atvejų, kad jos sukeltų kokias nors alergijas, nežinau. Jau yra registruotos Baltijos jūroje invazinės medūzų rūšys, tačiau jos yra tose vietose, kur druskingumas didesnis. Prie Lietuvos krantų druskingumas labai mažas, tad tikrosios jūrinės medūzos, kurios dilgina, tikrai iki mūsų neatkeliaus.“

Biologo R. Dailidės teigimu, baterijų Baltijos jūroje būna visada. Jų kiekis priklauso nuo bakterijos rūšies ir gamtinių sąlygų. „Yra tik teorinė galimybė, kad jos gali kenkti žmogui, ir tik tada, jeigu paklius į burną. Žinoma, įlankose gal geriau nesimaudyti. Atviroje jūroje, kur vėjas, kur vanduo maišomas, jų koncentracija yra nedidelė, o įlankose, kur vėjas suplukdo biogenines medžiagas, be abejo, yra labai geros sąlygos bakterijoms daugintis. Jos dauginasi geometrine progresija – per tam tikrą laiką jų gali atsirasti 30-60 kartų daugiau, jos gali žaibiškai užpildyti tam tikrą teritoriją. Jos gali sukelti pavojų, jeigu žmogus šoka pasimaudyti į šiltą įlanką, mėgsta prisisemti į burną vandens, o paskui jį išspjauti. Šios bakterijos pavojingiausios tada, kai pakliūna į vidaus organus“, – aiškino biologas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos Brigitos Kairienės teigimu, Vibrio bakterijos nėra naujas reiškinys, jos vandenyje gali daugintis esant tam tikroms sąlygoms: mažam vandens druskingumui ir jūros vandeniui sušilus iki +20 laipsn. C. Klaipėdos departamente užkrečiamųjų ligų atvejų, sietinų su maudymusi Baltijos jūroje, nebuvo registruota.

Jos teigimu, duomenų apie Baltijos jūros vandens užterštumą Vibrio bakterijomis Klaipėdos departamentas neturi. Pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro prognozę, šiuo metu Baltijos jūroje yra tinkamos sąlygos joms daugintis.

Pasak B. Kairienės, vibrioze užsikrėsti galima maudantis jūroje, kurioje nustatytas padidėjęs šių bakterijų kiekis, taip pat valgant termiškai neapdorotas jūros gėrybes. Dažniausiai ji pasireiškia gastroenterito simptomais – vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu. Ligos simptomai išsivysto per 24 val. ir tęsiasi apie tris dienas. Kai kurios Vibrio rūšys patekusios į žaizdą gali sukelti odos infekciją.

Dalia Bikauskaitė, VE.lt

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuviai dažniausiai yra proginiai alkoholio vartotojai, kuriems būdingi sunkieji išgertuvių epizodai, kuomet išgeriama itin daug, vertina Vilniaus universiteto tyrėjai. Atliktas tyrimas rodo, nors legalūs pardavimai sumažėjo, pačių alkoholio vartotojų nemažėja ir tik 2 procentai girtaujančiųjų pripažįsta, kad naujos alkoholio ribojimo priemonės paveikė jų įpročius.

Tyrimą apie alkoholio vartojimą Vilniaus universitete užsakė Lietuvos verslo konfederacija, kuri atstovauja ir alkoholio pramonės įmones, alaus gamintojus.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tyrimo išvados – tik 2 proc. girtaujančiųjų tikrai sutinka, kad įvestos alkoholio kontrolės priemonės pakeitė jų įpročius. Didesnis poveikis buvo juntamas 2017 metais, kuomet vyko aktyvios diskusijos apie alkoholizmo problemas.

O įsigalioję apribojimai paskatino pirkti nelegalią produkciją (tarp girtaujančių asmenų 30 proc. prisipažino, kad perka daugiau nelegalių gėrimų), beveik 3 kartus išaugo užsienyje parsivežimui įsigytas alkoholio kiekis.

23 proc. apklaustų girtaujančiųjų bandė keisti savo vartojimo įpročius, tačiau trūksta informacijos, kur kreiptis pagalbos. Tuo tarpu tinkama pagalba buvo suteikta tik 7 proc. girtaujančių asmenų (25 proc. nuo tų, kurie kreipėsi), rašoma išvadose.

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Vita Karpuškienė patikina, kad tyrimas vyksta jau trečius metus iš eilės. Tyrimo metu norėta išsiaiškinti, kaip vartojimą pakeitė įvestos alkoholio prieinamumo ribojimo priemonės, tokios kaip amžiaus ribojimas, reklamos draudimas, pardavimų laiko ribojimas, didesni akcizai.

„Žiūrint viešojoje erdvėje arba viešuose informacijos šaltiniuose, ką mes iš tiesų matome – matome sumažėjusį legalų alkoholio vartojimą. Pagal Statistikos departamentą, jis sumažėjo, ir VMI duomenimis jis taip pat sumažėjo pakankamai ženkliai, taip pat ir su alkoholiu siejamų ligų“, – kalba V.Karpuškienė.

Tačiau ji įsitikinusi, kad suvartojimo mažėjimas nebuvo toks didelis, kaip skelbia institucijos.

„Prie legalaus alkoholio vartojimo pridėtume tuos skaičius, atvežto, nupirkto užsienyje ir nelegaliai įsigyto alkoholio kiekį, tai iš tiesų, nors skelbiama, kad legalus vartojimas sumažėjo 7 proc., tai tas sumažėjimas yra ganėtinai kuklesnis“, – sako VU docentė.

Alkoholio gėrėjų nemažėja

„Baltijos tyrimų“ atliktas tyrimas klausė respondentų, kiek jie išgėrė alkoholio praėjusią savaitę, tyrimo metu apklausta 1020 asmenų.

„Padalinome vartojančius alkoholį žmones į tam tikras grupes. Pirma, ne pats maloniausias pavadinimas – girtaujantys, kurie geria daug ir dažnai. Dažnai – tai reiškia, kad geria kiekvieną savaitę, ir geria kiekvieną arba beveik kiekvieną dieną, 2–4 kartų per savaitę ir išgeria 7 alkoholio vienetus“, – pristato rezultatus V.Karpuškienė.

Tokių asmenų suskaičiuoti 5 procentai. Dar 10 procentų yra „reguliarių“ vartotojų, kurie geria kiekvieną savaitę, bet išgeriamas kiekis mažesnis.

„Proginių“ vartotojų, vartojančių alkoholį rečiau nei kartą per savaitę, suskaičiuota 50 procentų, ir 35 procentai teigė alkoholio nevartojantys. Palyginimui prieš dvejus metus, 2016 m. atliekant tyrimą, negeriantys teigė 42 proc. vartotojų, o 44 proc. pripažinti „proginiais“, atitinkamai 8 ir 6 proc. buvo „reguliarių“ ir „girtaujančių“ vartotojų.

„Per trejus metus tos grupės išlieka gana stabilios. Jei žvilgtelėsime į tuos, kurie negėrė – tai yra mažėjanti dalis. Tad pasakyti, kad 2018 m. priimtos priemonės iš tiesų kažkaip stipriai paveikė tą proporciją ir padidino negeriančių asmenų kiekį – taip neatsitiko, mūsų tyrimas rodo, kad taip nėra“, – sako V.Karpuškienė.

Anot jos, probleminės grupės paveikslas – dažniausiai tai vyrai, dažniau tai kaime gyvenantys žmonės, bedarbiai ir turintys mažas pajamas, išsilavinimas nėra aukštas, o šeimyninė padėtis – didelė dalis yra išsiskyrusių.

„Geroji žinia yra tai, kad iš tiesų išgerto alkoholio kiekis mažėja, ir per savaitę išgeriama vidutiniškai 6,4 standartinio vieneto – tai 64 gramai grynojo alkoholio asmeniui“, – pristato duomenis V.Karpuškienė.

5 procentai – girtaujantys asmenys – išgeria vidutiniškai keturis kartus daugiau alkoholio nei vartojantieji jį progomis: 179 gramai per savaitę tenka girtaujantiems, 83,6 gramo – reguliariai alkoholį vartojantiesiems, ir 43 gramai – progomis vartojantiesiems.

Girtaujantiems tenka kone ketvirtadalis viso išgeriamo alkoholio kiekio (23 proc.), dar 22 proc. alkoholio išgeria 10 procentų reguliarių vartotojų, o visiems likusiesiems tenka 55 proc. alkoholio.

Geria retai, bet stipriai

Mokslininkė išskyrė, kad didžiulė problema yra smarkios išgertuvės.

„Sunkieji išgertuvių epizodai – kai vienos progos metu išgeriama 6 standartiniai vienetai, arba 60 gramų grynojo alkoholio. Ir ši problema egzistuoja. Ir kituose tyrimuose patvirtinama, kad lietuviai geria retai, bet geria daug. Iš esmės tie išgertuvių epizodai nesikeičia ir dažniausiai tai nutinka girtaujančiųjų grupėje“, – sako V.Karpuškienė.

24 procentai girtaujančių asmenų didelį alkoholio kiekį išgeria kasdien, arba keletą kartų per savaitę, parodo apklausa.

Dažniausiai lietuviai alkoholį geria namuose – tą darę pripažino 96 procentai apklaustųjų. Maždaug trečdalis teigė alkoholį vartojantys ir baruose, kavinėse, restoranuose, dažniausiai tai progomis alkoholį vartojantys asmenys. O girtaujančiųjų trečdalis pripažino, kad geria atviroje viešoje vietoje.

V.Karpuškienė teigia, kad reikėtų daugiau dėmesio teikti girtaujančių asmenų problemai ir galvoti, kaip išgertuvių kultūrą mažinti.

Tyrimo metu pastebėta, kad pastaruoju metu didėjo nelegalaus alkoholio įsigijimo įpročiai. 30 proc. girtaujančiųjų teigė dabar įsigyjantys daugiau nelegalaus alkoholio.

„Jei matuotume, kiek buvo parduota alkoholio milijonais litrų, tai alaus parduota daugiausiai, jei matuosime litrais, po to seka stipriųjų gėrimų pardavimai. Bet jei mes visa tai paverstume į santykinius alko vienetus, matysime, kad alaus taipogi nupirkta daugiausiai, bet stipriųjų gėrimų parduodama panašiai“, – sakė docentė.

Neigia, kad pakeitė įpročius dėl draudimų

Paklausti, ar per pastaruosius metus įsigalioję alkoholio prekybos ir reklamos apribojimai pakeitė alkoholinių gėrimų vartojimo įpročius, „tikrai ne“ ir „greičiausiai ne“ pasakė kone 80 procentų respondentų. Tik 12 proc. pasakė „greičiau taip“ ir 5 proc. – „tikrai taip“.

Dar mažiau tokių asmenų buvo tarp girtaujančiųjų – tik 2 procentai girtaujančiųjų pasakė „tikrai taip“.

„Galbūt tai nebuvo kažkas netikėto, kad gana lengvai priėmė žmonės ir amžiaus pavėlinimą, kada galima pirkti, ir prasčiausiai sureagavo į akcizo padidinimą“, – apžvelgia atsakymus V.Karpuškienė.

Amžiaus ribojimą parduodant alkoholį nuo 20 metų teigiamai įvertino 61 proc. gyventojų, visišką reklamos draudimą – 44 proc., pardavimo laiko ribojimus – 39 procentai, o akcizų padidinimą teigiamai vertino 27 proc. gyventojų, o 38 proc. įvertino neigiamai.

„Net ir ta grupė, kurie negeriantys, iš tiesų į akcizo padidėjimą taip pat sureagavo neigiamai. Aš pradžioje kaip ir nustebau, bet aš supratau, kad negeriantys yra nebūtinai neperkantys, gali būti šeimoje gal visaip“, – nusistebėjo mokslininkė.

Bando ieškoti pagalbos, bet jos negauna

Kita liūdna tyrimo išvada – girtaujantieji iš tiesų bando ieškoti pagalbos, tačiau teigia jos negaunantys.

„Geroji žinia, kad girtaujantys asmenys bandė keisti įpročius, turi polinkį bristi iš to – 23 proc. šių asmenų teigė bandę mažinti kiekius ar mesti vartoti alkoholį“, – pastebi V.Karpuškienė.

Ernestas Naprys, 15min.lt

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. Gintauto Stankūnavičiaus pasaulio orų apžvalga ir prognozės.

Rugpjūtis – paskutinis kalendorinės ir tikrosios vasaros mėnuo. Tiesa, vasariškų orų pasitaiko ir rugsėjį, tačiau tai trunka neilgai ir palyginti ilgos naktys duoda savo efektą. Per rugpjūčio mėnesį Lietuvoje dienos trukmė sutrumpėja 2 valandomis, todėl nakties oro vėsimas darosi vis intensyvesnis ir ryto (nakties) rūkams susidaryti sąlygos jau geresnės negu liepą.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kita vertus, trumpesnė diena mažiau palanki intensyviai konvekcijai vystytis, todėl rugpjūčio mėnesį vidutiniškai perkūnijų būna mažiau negu liepą ar net birželį.

Liepos mėnuo, lyginant su birželiu, atrodė labai vėsus, tačiau NOAA (JAV) klimato suvestinė rodo, kad didžiausia neigiama oro temperatūros anomalija Europoje buvo šiauriniuose Rusijos rajonuose (žemiau – 2.8 °C), o didžiausia teigiama – Prancūzijoje (iki + 3.2 °C).

Lietuvoje vyravo neigiama oro temperatūros anomalija: nuo – 1.8 °C šiaurės rytuose iki -1.0 °C vakaruose ir pietuose. Maksimali liepos oro temperatūra fiksuota nuo + 28 °C iki +31 °C, o minimali – nuo + 6 – +8 °C (rytuose) iki +12 °C (pajūryje).

Su krituliais sudėtingiau: jų pasiskirstymas, kaip ir birželį, buvo labai netolygus – nuo ženkliai mažiau normos kai kuriuose pietiniuose ir pietrytiniuose Lietuvos rajonuose iki daugiau negu 150 mm per mėnesį žemaičių aukštumoje.

Žymiai šiltesni nei įprasta orai liepą laikėsi didesnėje Sibiro dalyje, Vidurio Azijoje, Šiaurės Indijoje, Centrinėje Arktyje. Bene stipriausia anomalija užfiksuota Aliaskoje (JAV), jos pietrytinėje dalyje teigiama anomalija sudarė + 5.0 °C, o šiaurinėje jos dalyje – iki + 4.0 °C.

Rugpjūčio mėnesį žymiai dažniau tropinės kilmės oro masės iš įšilusių Viduržemio ir Juodosios jūros regionų, Šiaurės Afrikos ar Artimųjų Rytų pasiekia Vidurio Europą, rečiau Rytų ir Šiaurės Europą. Šįmet šio tipo oro masės žymiai dažniau vyravo birželio ir liepos mėnesiais. Gali būti, kad atstatant klimatinę pusiausvyrą, šį mėnesį tropinės kilmės oro masės Europos aukštesnėse platumose lankysis rečiau arba jų visai nepasieks.

Gilus ir beveik stacionarus ciklonas vis dar laikosi virš Šiaurės Uralo ir Pečioros baseino: savo vakarinėje periferijoje toliau pumpuoja šaltą orą iš Barenco jūros link Centrinės Rusijos ir, aišku, Baltijos šalių, o rytinėje periferijoje – šiltą ir drėgną orą į Vakarų Sibiro šiaurinę dalį ir Taimyro pusiasalį (Rusija). Šis ciklonas pildysis ir trauksis labai lėtai, todėl kitos savaitės pradžioje vėsi ir santykinai sausa oro masė užims visą Rytų Europos lygumą. Pati šalčiausia oro masės dalis laikysis virš Karelijos ir kitų šiaurinių Rusijos gubernijų – ten ryto oro temperatūra gali nukristi iki kelių laipsnių šilumos. Savaitės viduryje ciklono centras pasislinks į šiaurės rytus, link Karos jūros ir į Rytų Europą bus atidarytas oro masėms iš vakarų ir pietvakarių.

Poliarinė diena pačiuose šiauriniuose Eurazijos rajonuose jau baigėsi, todėl jau pirmą rugpjūčio dešimtadienį šalnos ore numatomos Kolos pusiasalio vidiniuose rajonuose ir Šiaurės rytų Jakutijoje (Janos, Indigirkos ir Kolymos upių baseinuose), tačiau didesnėje Sibiro dalyje ir Mongolijoje toliau laikysis labai šilti (ir karšti) orai. Tiesa, patys didžiausi karščiai (> 40.0 °C) per ateinantį dešimtadienį laikysis Vidurio Azijoje ir pietiniame Kazachstane, Pakistane, Irane, Irake ir beveik visame Arabijos pusiasalyje.

Lietuvą pati šalčiausia minėtos vėsios oro masės dalis pasieks savaitės pradžioje ir žemiausia minimali oro temperatūra (+5.5 – +8.0 °C) numatoma pirmadienio rytą rytinėje dalyje. Nuo antradienio vėjo kryptis pasisuks iš vakarų, o vėliau ir iš pietų, todėl vidutinė paros oro temperatūra palaipsniui didės, kartu didės minimali ir maksimali paros oro temperatūra; savaitės viduryje nakties oro temperatūra pakils virš +12.0 °C, o dienos – virš +20.0 °C. Silpnos trumpalaikės liūtys, susijusios su dienos konvekcija ir nepastovumo linijomis, galimos šeštadienį – pirmadienį, tačiau kritulių teritorinis pasiskirstymas išliks labai netolygus: mažiausia tikimybė pajūryje ir šiauriniuose rajonuose. Antradienį iš vakarų pajudės atmosferos frontai, nors ir silpni. Didžiausias kritulių kiekis numatomas ketvirtadienį-penktadienį. Viso per pirmas dešimt rugpjūčio dienų turėtų iškristi 22 – 40 mm kritulių, tai sudaro trečdalį (pusę) mėnesio kritulių normos.

Vakarinėje Ramiojo vandenyno baseino dalyje šiuo metu vystosi dvi tropinės audros. Pirmoji „Wipha“, praūžus virš Honkongo (bei pietinės Kinijos pakrantės) ir Hainanio salos, toliau slenka link Hanojaus (Vietnamas), kur numatomos gausios liūtys ir nuošliaužų pavojus kalnuose. Po kelių dienų ciklonas ims silpti, pasiekęs Laoso kalnuotąją dalį. Kita – „Francisko“ dar yra už kelių tūkstančių kilometrų į rytus nuo Azijos žemyno. Kol kas jis kelia nedidelę grėsmę laivybai šioje vandenyno dalyje, tačiau pirmadienį-trečiadienį jis sustiprės ties Rytų Kinijos jūra, o maksimalus vėjo greitis gali siekti iki 50 m/s ir grės užtvindymu pietinės Japonijos ir Pietų Korėjos pakrantėse.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Saulės ir didelės šilumos nesulauksime.

Penktadienį ties Baltijos regionu sukiosis drėgna bei vėsoka oro masė. Rytinėje šalies pusėje dangų niaukstys ištisinis debesuotumas, nedidelių pragiedrulių galima tikėtis tik antroje dienos pusėje ar net vakarėjant, tarpais lynos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Menkesnio trumpalaikio lietaus sulauks ir Marijampolės, Tauragės, Šiaulių bei Telšių apskritys, bet saulė šiose vietovėse pasirodys anksčiau, lepins dažniau. Į pajūrį lietus šią dieną neužsuks, debesys sklaidysis greičiau nei kitur. Nestiprus vėjas rinksis vakarų, šiaurės vakarų kryptį. Temperatūra įdienojus pasiskirstys nuo 17 iki 22 laipsnių šilumos. Vėsiausia bus prie jūros ir šiaurės rytiniame šalies pakraštyje.

Šeštadienio naktis numatoma sausesnė, silpno lietaus klius nebent kai kam Alytaus, Telšių ir Panevėžio apskrityse. Vėjas aprims, tad vietomis suboluos rūkai. Temperatūra paryčiui svyruos tarp 8-13 laipsnių šilumos. Dieną prie Lietuvos priartės atmosferos frontas. Šiauriniams ir šiaurės rytiniams rajonams teks susidurti su įkyresniu gausesniu lietumi. Kitur lankysis trumpas, dideliu kiekiu nepasižymintis, lietus. Vietomis žaibuos ir griaudės. Šiaurės, šiaurės vakarų vėjas popietę sieks vidutines reikšmes, 6-11 m/s. Šią dieną saulės voniomis dažniau džiaugsis pietvakarinių ir pietinių regionų gyventojai. Didesnėje šalies dalyje temperatūra kils iki 20-22 laipsnių šilumos, Marijampolės ir Tauragės apskrityse oras šils iki 23-24 laipsnių.

Sekmadienio nakties pradžioje debesys nedidelio lietaus dar atneš į Pietų Lietuvą, vėliau debesuotumas nyks, atsiras vis daugiau pragiedrulių. Kai kuriose vietovėse, didesnė tikimybė, kad Žemaitijoje formuosis rūkas. Termometrai rytą vėl rodys 8-13 laipsnių šilumos. Dieną iš šiaurės atskubės nauji lietaus debesys, kurie paplis beveik po visą šalį. Intensyvesnis lietus prognozuojamas Telšių, Šiaulių ir Panevėžio regionams. Kai kur lietų gali lydėti perkūnija. Šiaurės, šiaurės vakarų vėjas taps apysmarkis. Temperatūra sunkiai kops iki 18-22 laipsnių šilumos.

www.meteo.lt inf.

J. Stacevičiaus, LRT, nuotr.

Rugpjūčio 23 dieną kartu su latviais ir estais visa Lietuva švęs Baltijos kelio trisdešimtmetį. Ruošdamasi šios istorinės datos minėjimui ir pasitikdama naująjį sezoną, LRT pristato integruotos komunikacijos kampaniją „Tegul žydi laisvė“, kurios pagrindiniu simboliu tapo gėlė – kardelis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Kurdami kampanijos koncepciją norėjome paskatinti žmones į jį pasižiūrėti nauju kampu, šviežiomis akimis. Kėlėme sau uždavinį apie Baltijos kelią patraukliai papasakoti ir jaunajai kartai, kuriai šis istorinis įvykis pažįstamas tik iš istorijos vadovėlių“, – sako LRT Komunikacijos ir rinkodaros departamento vadovė Rūta Putnikienė.

V. Daraškevičiaus, LRT, nuotr.

Pasak jos, išnagrinėjus archyvinę medžiagą paaiškėjo, kad daug lietuvių į Baltijos kelią keliavo su gėlėmis, dažniausiai – kardeliais. Ši gėlė – tai tvirtybės, ryžto simbolis, be to, puikiai atspindi taikaus protesto idėją: už laisvę 1989-ųjų rugpjūtį mes kovojame ne kardais, bet kardeliais.

Kampanijos idėja sukurta bendradarbiaujant su kūrybine agentūra „New“, reklamos priemones įgyvendino LRT. Prie šios kampanijos prisijungti panoro ir dalis LRT partnerių, rugpjūčio mėnesį savo komunikacijos priemones papuošiančių kardelio simboliu. LRT kardeliu pasipuošti kviečia ir gyventojus: kardelio simbolika pažymėti savo paskyras socialiniuose tinkluose, o šventinę Baltijos kelio savaitę nuo rugpjūčio 19 d. užsukus į Vilniaus Katedros aikštę gauti šventinį ženkliuką iš riboto leidimo kolekcijos.

Baltijos kelio trisdešimtmečiui skirtame vaizdo klipe vaizduojamos šiandienos akimirkos, kurios kardelių žiedais susijungia su jaudinančiais vaizdais iš 1989-ųjų rugpjūčio 23-iosios: Baltijos keliu skriejančiais riedlentininkais, privačiame archyve rastais kadrais iš lėktuvo, kai iš dangaus protesto dalyviams barstomi kardelių glėbiai. LRT klipe filmuotis pakvietė ir įvairaus amžiaus žmones, prieš 30 metų dalyvavusius šiame istoriniame įvykyje.

Baltijos kelio 30-mečiui skirtą video klipą galite pamatyti čia:
„Tegul žydi laisvė | Baltijos kelio 30-metis“

Tai – ne vienintelė LRT iniciatyva, skirta Baltijos kelio trisdešimtmečio minėjimui. Iki rugpjūčio 10 dienos visi Lietuvos gyventojai yra kviečiami atnešti senus veikiančius ar neveikiančius radijo imtuvus į LRT ar bet kurį pašto skyrių. Iš jų rugpjūčio 23 dieną Vilniaus Katedros aikštėje vyksiančio oficialaus Baltijos kelio 30-mečiui skirto koncerto metu iškils milžiniška grojanti radijo imtuvų instaliacija. Ji simboliškai primins apie Lietuvos radijo – pagrindinės koordinavimo priemonės – vaidmenį Baltijos kelyje.

LRT.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šeštadienį, anksčiau nei įprastai, prasidėjo jau tradicine tapusi aplinkosaugos akcija „Lašiša 2019“. Ši kasmet organizuojama akcija vykdoma siekiant apsaugoti migruojančias neršti ir neršiančias lašišas bei šlakius.

Paprastai ši akcija prasidėdavo rugpjūčio pabaigoje, tačiau šiemet nuspręsta pradžios datą paankstinti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Šiais metais akcija prasidėjo net keliomis savaitėmis anksčiau, nes įvertinome praėjusių metų patirtį. Kadangi pernai liepos pabaigoje jau buvo fiksuojama prasidėjusi šių žuvų migracija,“ – pasakoja Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) direktorius Vaidas Laukys.

Siekiant racionaliai ir efektyviai paskirstyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pajėgas bei įgyvendinti akcijos tikslus, akcija „Lašiša 2019“ bus vykdoma dviem etapais. Pirmasis etapas „Migracija“ bus vykdomas nuo rugpjūčio 3 iki rugsėjo 31 dienos, o antrasis etapas „Nerštas“ – nuo spalio 1 iki gruodžio 1 dienos. Šios datos nustatytos atsižvelgiant į lašišų migracijos ir neršto laiką atskiruose vandens telkinių ruožuose.

Akcija „Lašiša 2019“ kiekvienais metais vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau ypatingas dėmesys šiemet bus skiriamas Baltijos jūros priekrantei, Kuršių marioms, Nemuno deltos regionui, Šventosios (pajūrio), Nemuno, Minijos, Jūros, Dubysos, Neries, Šventosios, Žeimenos, Siesarties ir Vilnelės upėms bei jų intakams. Taip pat šalia šių vandens telkinių esantiems privažiavimams bei keliams.

Minėtose vietose bus vykdoma reguliari verslinės, mėgėjų bei specialiosios žvejybos kontrolė, įtariamų žvejybos reikalavimų pažeidimais asmenų transporto priemonių stabdymas ir tikrinimas (ypač tamsiu paros metu). Be to, bus stebima, kad lašišinės žuvys saugiai galėtų pasiekti neršto vietas.

„Pagrindinis aplinkos apsaugos pareigūnų prioritetas yra nusižengimų prevencija. Tai reiškia, kad mums svarbiausia daryti viską, kad būtų užkirsti keliai ketinimams neteisėtai pasinaudoti lašišų ir šlakių ištekliais,“ – pastebi AAD direktorius V. Laukys.

Per šią aplinkosaugos akciją AAD pareigūnai bendradarbiaus su policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei kitų tarnybų pareigūnais, neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais ir visuomeninėmis organizacijomis.

aad.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Antradienį padangę užtrauks debesys. Daugelyje šalies rajonų palis. Vietomis sužaibuos, pasigirs perkūnijos. Papūs juntamas pietų, pietvakarių vėjas. Artėjant vidurdieniui aukščiausia temperatūra pašoks iki 20-25 laipsnių šilumos.

Trečiadienio naktį lietūs nurims. Trumpai palis tik kai kur. Nurims ir pietvakarių vėjas. Auštant termometrai rodys 11-16 laipsnių šilumos. Dieną palis jau daug kur. Vietomis galima perkūnija. 6-11 m/s greičiu blaškysis besikeičiančios krypties vėjas. Aukščiausia temperatūra kops link 20-25 laipsnių šilumos.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ketvirtadienį atmosferos sūkuriai bus mažai judrūs, todėl ir orų pokyčiai bus labai menki. Naktį vietomis, dieną daug kur palis, kai kur su perkūnija. Naktį vietomis pasirodys rūko šydas. Pūs nestiprus nepastovios krypties vėjas. Naktį bus 10-15, dieną – 21-25 laipsniai šilumos.

www.meteo.lt inf.

Apdovanojimas 'Už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei' įteiktas Indijos Garbės konsului Lietuvoje R. Chaudhary. (Lietuvos ambasados Indijoje nuotr.

Šeštadienį Rusnės saloje įteiktas pirmasis apdovanojimas „Už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei”.

Specialiu prizu – 3D spausdintuvu atspausdinta Rusnėje iškilusio paminklo Mahatmai Gandžiui ir jo rusniškiui draugui Hermanui Kallenbachui miniatiūrine kopija – apdovanotas Indijos Garbės konsulas Lietuvoje Rajinder Chaudhary, savo darbais ir veikla prisidėjęs prie Lietuvos ir Indijos santykių stiprinimo.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kandidatūras Rusnės bendruomenei, įsteigusiai šį garbingą prizą, teikė visuomeninė organizacija Lietuvos – Indijos forumas.

Lietuvos ambasados Indijoje inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemės ūkio mokslinių tyrimų instituto Borno mieste bei Leibnico instituto mokslininkai Vokietijoje sėkmingai atliko aštriašnipių eršketų dirbtinio veisimo darbus. Po pirmos sėkmingos reprodukcijos šiais metais 70 tūkstančių aštriašnipių eršketų lervučių buvo padovanota Žuvininkystės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos tolimesniam auginimui.

Pirmąsias eršketų lervutes Žuvininkystės tarnybos prie LR ŽŪM Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistai jau pristatė į Vakarų regiono žuvivaisos skyrių Rusnėje.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rusnės skyrius pasirinktas neatsitiktinai – padalinio specialistai vieninteliai Lietuvoje turi daug neįkainojamos patirties auginant šios rūšies eršketus.

Nepaisant to, kad lervutės yra smulkios ir gana lepios, palyginti su kitomis eršketų rūšimis, jos sėkmingai auginamos Lietuvoje. Po kelių mėnesių į upes išleisti paaugę eršketų jaunikliai pasieks Kuršių marias bei Baltijos jūrą ir prisijungs prie ten gyvenančių giminaičių.

zuv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės kultūros ir pramogų centras uždaromas rekonstrukcijai.

Pagaliau išmušė ir Šilutės kultūros ir pramogų centro valanda: per ateinančius dvejus metus ši kultūros įstaiga bus visiškai atnaujinta – pradedant salių rekonstrukcija, baigiant pastato apšiltinimu ir vamzdynų bei kitos vidaus įrangos atnaujinimu. Darbininkų rankų sulauks ir įstaigos aplinka.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šio projekto vertė – per 4,8 mln. eurų. Projektas iš dalies finansuojamas ES fondų lėšomis.

Rangos darbus vykdys Vilniuje registruota UAB „Irdaiva“ kartu su jungtinės veiklos partneriais UAB „Stamela“ (Šilutė) ir UAB „Statybų kodas“ (Vilnius).

Visi Šilutės kultūros ir pramogų centro rekonstrukcijos darbai turės būti užbaigti iki 2021 m. liepos pabaigos.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Savaitgalį ryškių orų permainų nesulauksime.

Penktadienį vandeningam ciklonui pasitraukus į žemyno šiaurės rytus, virš Lietuvos suksis drėgna, vėsi oro masė, kurios nepastovumas ir toliau skatins aktyvų liūtynių debesų su perkūnija formavimąsi.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pirmoje dienos pusėje trumpi lietūs daugiausia lankysis vakariniuose rajonuose, vėliau išplis ir į kitus šalies regionus. Vietomis lis itin gausiai. Žaibuos ir griaudės daugelyje vietovių, tačiau vietomis perkūniją lydės ir staigūs vėjo sustiprėjimai iki 15-17 m/s. Aukščiausia temperatūra visoje šalyje bus panaši – svyruos tarp 20-22 laipsnių, prie jūros galima tikėtis vienu kitu laipsniu vėsesnio oro.

Šeštadienio nakties pradžioje rytiniuose rajonuose dar gali trumpai negausiai palynoti. Apie vidurnaktį debeuotumas prasisklaidys, giedriausia bus Šiaulių bei Panevėžio apskrityse. Vėjas rims. Žemaitijoje išsilaikys tinkamos sąlygos rūko susidarimui. Temperatūra paryčiui nukris iki 9-14, kuršių nerijoje – iki 15-16 laipsnių šilumos. Dieną trumpo lietaus daugiausia klius Vakarų Lietuvai, kai kur gali sugriaudėti pavienės perkūnijos. Vėjas šiek tiek sustiprės, suksis iš pietryčių, pietų ir neš į mūsų kraštą šilumą nuo Čekijos ir Lenkijos. Termometrai įdienojus rodys 20-24 laipsnius šilumos.

Sekmadienį trumpalaikiai, nedidelio intensyvumo lietūs išsibarstys po daugelį rajonų, dieną vietomis juos lydės perkūnija bei gūsingas 15-17 m/s vėjas. Šiaip didesniąją paros dalį vyraus apysmarkis pietų, pietvakarių vėjas, kuris pamažu kryps iš vakarų. Šilumos bangai kylant Lietuvos link naktį oras atvės tik iki 13-18 laipsnių, o dieną jau džiugins 22-27 laipsnių temperatūra. Šilčiausia bus Tauragės, Marijampolės, Alytaus ir Kauno apskrityse.

www.meteo.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Kuršių marių ties Kintais, Atmatos upės ties Rusne ir Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kv. vandens mikrobiologinės taršos rodikliai liepos 29 d., kai buvo paimti mėginiai, neviršijo maudyklų vandeniui taikomų higienos normų. Maudytis galima.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Daugiausia ant medžio margučių – 32 099 tuščiaviduriai margučiai – puošė specialiai prie Švėkšnos bažnyčios pastatytą Velykų medį.
Tai naujas Lietuvos rekordas!

Margučius 2019 m. balandžio 16 d. kartu su pagalbininkais pakabino asociacija „Švėkšniškių sambūris“.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Margučiai marginti juos dažant, apneriant, apvyniojant įvairiaspalviu popieriumi, skutinėjant ir kitaip.

Susijęs: „Belaukiant Velykų: švėkšniškiai vėl žada nustebinti“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pirmadienis prasidės nepastoviai debesuotais ir labai šiltais orais, ankstų rytą temperatūra jau sieks 16-20 laipsnių. Virš Lietuvos išsidėsčiusi karšto oro bangos viršūnė ir kaitrūs saulės spinduliai įdienojus daugelyje rajonų privers termometrus rodyti 25-29 laipsnius, Alytaus ir Vilniaus apskrityse kai kur ir 30 laipsnių karštį. Vakarų Žemaitijoje bei pajūryje vyraus šiek tiek gaivesni orai – prognozuojama 21-24 laipsnių šiluma. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų vėjas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Popiečio valandomis augantys kamuolinių debesų bokštai įspės apie artėjantį lietų, kuris į mūsų šalį prasiskverbs vakarėjant. Didesnė tikimybė susidurti su lietaus debesimis ir perkūnija bus Pietų Lietuvoje. Prieš pradedant lyti ir žaibuoti, vėjas taps gūsingas, jo greitis sieks 13-15 m/s.

Antradienio naktį per pietinius ir rytinius rajonus praslinks pagrindinė lietaus masė, kai kur merks net itin smarkiai. Vakariniuose rajonuose vyraus trumpalaikio pobūdžio lietus. Pietrytinėje šalies dalyje išliks ir didžiausia perkūnijos tikimybė. Vakarinių krypčių vėjas rims iki vidutinio, 5-10 m/s. Susidarys nemenkas temperatūros skirtumas, daugelyje regionų oras atvės iki 14-16 laipsnių, Alytaus bei Vilniaus apskrityse išsilaikys 18-19 laipsnių šiluma. O štai šalies šiaurės vakaruose rytą prasisklaidžius debesims temperatūra kris iki 11-13 laipsnių. Diena numatoma ramesnė ir mažiau lietinga. Rytiniuose rajonuose trumpai palis pirmoje dienos pusėje, pajūryje ir Žemaitijoje trumpi lietūs, kai kur su perkūnija apsilankys popietę. Praplaukiant galingesniems debesims vėjas kartais stiprės iki 12-14 m/s. Oras šią dieną spės įšilti iki 21-26 laipsnių.

Trečiadienio naktį aukštesnio slėgio laukas vaikys debesis, tad nedidelio lietaus sulauks tik pavieniai regionai. Nurimus vėjui, susidarys palankios sąlygos plisti rūkui. Temperatūra pažemės iki 12-16 laipsnių. Dieną į Lietuvą užsuks nauja įkyresnio, gausesnio lietaus juosta. Centriniuose ir vakariniuose rajonuose daugiausia klius trumpo lietaus, kai kur jį lydės perkūnija bei vėjo sustiprėjimai iki 15-16 m/s. Tai bus viena vėsiausių šios savaitės dienų, nes temperatūra nepakils aukščiau 17-22 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį sinoptinė situacija keisis, nuo Pietvakarių Europos artės anticiklonas. Lietus trauksis. Debesys sklaidysis. Vėjas rims ir ims pastoviai keisti savo kryptį. Giedresnę naktį termometrai rodys nuo 9 iki 14, pajūryje apie 16 laipsnių šilumos. Dieną saulei niekas nesutrukdys orą įšildyti iki 20-24 laipsnių.

Penktadienį vyraus malonūs ir gražūs orai. Nestiprus vėjas pūs iš pietvakarių, pietų. Rytas numatomas vėsokas – vos 7-12, prie jūros – 13-15 laipsnių, dieną palepins ne tik saulė, bet ir vasariška 21-25 laipsnių šiluma.

www.meteo.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Penktadienis bus be lietaus. Naktį ir rytą kai kur tvyros rūkas. Naktį pūs nepastovios krypties vėjas, silpnas, dieną – pietvakarių, pietų, 5–10 m/s. Žemiausia temperatūra naktį – 7–12 °C, pajūryje – 13–15 °C, aukščiausia dieną – 21–26 °C.

Rugpjūčio 24 d. lietaus nenumatoma. Pūs pietvakarių, vakarų, 3–8 m/s vėjas. Temperatūra naktį – 9–14 °C, pajūryje – 16–18 °C, dieną – 23–28 °C.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rugpjūčio 25 d. be lietaus. Vėjas nepastovios krypties, 2–7 m/s. Temperatūra naktį – 10–15 °C, Kuršių nerijoje – 16–18 °C, dieną – 23–28 °C.
Rugpjūčio 26 d. lietaus nenumatoma. Vėjas pietryčių, 3–8 m/s. Temperatūra naktį – 12–17 °C, dieną – 23–28 °C.

Prieš 30 metų

Minėdami Baltijos kelio 30-metį, galime prisiminti ir kokie orai buvo tą istorinę dieną.
Kaip ir numatoma šiemet, ši istorinė diena buvo vasariškai šilta. Lietuvos miestuose (Vilniuje, Ukmergėje, Panevėžyje), per kuriuos nusidriekė Baltijos kelias, oro temperatūra naktį nebuvo nukritusi žemiau 11,8 °C Vilniuje ir Ukmergėje bei 14,2 °C Panevėžyje.
Dieną maksimali oro temperatūra Vilniuje buvo pakilusi iki 20,0 °C, Ukmergėje 20,4 °C, o Panevėžyje 21,6 °C šilumos.
Kritulių Lietuvos teritorijoje esančiame Baltijos kelyje neužregistruota.
Pūtė nelabai stiprus – 2-7 m/s vėjas, gūsiais sustiprėdamas ir iki 11 m/s. Simboliška, vyravo vakarų, pietvakarių krypčių vėjas – būtent ta kryptis, į kurią stovėdami ir buvo atsisukę Baltijos kelio dalyviai.

am.lrv.lt nuotr.

Tikrindami, ar yra neteisėtai pastatytų tinklų ar kitokių žvejybos pažeidimų, aplinkosaugininkai kartu su karinių oro pajėgų pareigūnais užvakar sraigtasparniu apžiūrėjo Kuršių marias. Ruošiantis lašišų nerštui, skrydžio metu apžiūrėtos ir kitos vietos, kur dažnai pasitaiko brakonieriavimo atvejų.

Nors šįsyk pažeidimų nenustatyta, tačiau aplinkosaugininkai pasižymėjo teritorijas, kuriose jie galimi, ir dar skris tikrinti.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dabar vyksta kasmetė gamtosauginė akcija „Lašiša“, skirta migruojančioms ir neršiančioms lašišoms apsaugoti, todėl ypač daug dėmesio skiriama šių žuvų praplaukimo vietoms, atidžiai tikrinama ne tik mėgėjų, bet ir verslinė žvejyba.

am.lrv.lt inf.