Oresto Lidžiaus nuotr.

Iš Šilutės miesto Naujakurių mikrorajono gyventojų susitikimo su seniūnu sugrįžus.

Reikalavimai iš apačios, nurodymai iš viršaus – sprangi ta seniūno duona.
Vienus išklausyti, kitiems paklusti – visiems neįtiksi.
Bet vis tiek visi ant jo vieno joja.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Buvo žadėta išasfaltuoti Putinų, Kurėno ir dar kai kurias Naujakurių gatveles, bet neužteko pinigų.
Gyventojai tuokart nurijo kartėlį.
Bet štai savivaldybė sulaukė papildomų lėšų keliams tvarkyti – 1 gatvei – ir ji ėmėsi Statybininkų gatvės, kurios planuojamų asfaltuoti gatvių sąraše, anot naujakuriškių, niekas iki šiol nebuvo regėjęs.
Todėl gyventojai pasijuto apgauti ir ne juokais supyko.
Taip virš Šilutės seniūno Raimondo Steponkaus vėl ėmė tvenktis juodi debesys.
Šiandien popiet tie debesys praplyšo: pokalbis seniūno kabinete vyko pakeltais balsais (ir pirštais).
„Mes pasitarėme su direktoriumi (greičiausiai tai Virgilijus Pozingis) ir specialistu Mindaugu Oželiu (iš Ūkio skyriaus), ir buvo pasirinkta viena didžiausių – Statybininkų gatvė“, – maždaug taip ar panašiai aiškino seniūnas.
Be to, anot seniūno, ši gatvė yra viena judriausių Naujakurių mikrorajone.
Prie to dar reikėtų pridėti per 120 gyventojų kreipimąsi dėl šios gatvės asfaltavimo.
Tai kas, kad dauguma pasirašiusiųjų – visai ne tos gatvės gyventojai.
Jeigu, tarkim, koks Šilutės priemiestyje įsikūrusių Traksėdžių gyventojas nori, kad būtų išasfaltuota būtent Statybininkų gatvė, tai jam to neuždrausi.
Reikia tik džiaugtis, kad mūsuose dar yra likę žmonių, galvojančių ne tik apie savo kiemą.
Tačiau įpykusiems naujakuriškiams – tai joks argumentas.
Jie kerta iš peties, kad net skiedros laksto.
Bet seniūnas nieko gero nežada.
Pirmiausia, anot jo, asfaltuojamos „magistralinės“ arba „arterinės“ gatvės, o likusių – mažų, „jaunų“ – gatvių gyventojams, jeigu nori greičiau, siūloma patiems pinigais prisidėti prie kelių į jų namus asfaltavimo.
Tai nebūtų pirmas toks atvejis Šilutėje.
Bet Šilutėje būta ir piketų.
Regis, visai neseniai sodų bendrijos „Rasa“ gyventojai ir sodininkai piketavo dėl netvarkomos jų gatvės, o jau praeitą savaitę vietos žiniasklaidos barų artojai pranešė apie tuose soduose surengtą padėkos vietos valdžiai vakarėlį – už dėmesį ir pagalbą.
Tik pačių valdžios vyrų jame nebuvo.
Užtat, kaip teigia liudininkai, muzikos tą vakarą ten gražios būta.
Bet grįžkime prie naujakuriškių ir seniūno susitikimo.
R. Steponkus, kuris Šilutės seniūno pareigas eina nuo pat 2000-ųjų, neslepia, kad iki šiol neturi gatvių tvarkymo ir rekonstravimo prioritetinio sąrašo.
Kitaip sakant, prioritetai nustatomi, kai gaunama pinigų.
Kaip ir pastaruoju atveju.
Rezultatas – pakelti balsai (ir pirštai) – niekam ne į sveikatą.
Bet sunkiausia seniūnui: reikalavimai iš apačios, nurodymai iš viršaus;
Vienus išklausyti, kitiems paklusti;
Bet vis tiek visi ant jo vieno joja.
Tiesa, R. Steponkus galiausiai sutiko rengti gatvių tvarkymo ir rekonstravimo prioritetinį sąrašą.
Jam šiame darbe turėtų padėti seniūnijos seniūnaičiai ir bendruomenių pirmininkai.
Bet lengva nebus: vienas ateis su savo prioritetais, kitas – su savo.
O kur dar prioritetai iš viršaus.
Visiems neįtiksi.
Ir kas užtars tą vargšą seniūną?

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nors praėjusią savaitę Lietuvoje vyravo lietingi orai, tačiau hidrologinės sausros padariniai vis dar pastebimi daugelyje šalies upių.

Remiantis rugpjūčio 26 d. atliktais skaičiavimais, 22 iš 48 vandens matavimo stočių (toliau – VMS) vis dar pasižymi sausros sąlygomis, t. y. jų vandens lygis žemesnis už vidutinį žemiausią šiltojo sezono vandens lygį.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Net 12 VMS situacija yra artima hidrologinei sausrai. Neryje ties Vilniumi situacija, nors ir nežymiai, bet pagerėjusi. Pastarosiomis dienomis Neries upės vandens lygis yra pastovus ir laikosi apie žemiausią vasaros – rudens laikotarpio vandens lygių normą. Vandens debitas taip pat pakilo virš gamtosauginės normos ir yra 54,9 m³/s.

www.meteo.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Liga diagnozuota pirminėje stadijoje.

Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį paskelbė, kad serga vėžiu. Ministro pirmininko teigimu, jam buvo diagnozuota limfoma. Premjeras sakė, kad liga diagnozuota pirminėje stadijoje ir jam taikomas gydymas – chemoterapija.

S. Skvernelis žurnalistams sakė suprantantis, kad jam negalioja privataus gyvenimo apsauga.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Nevertinant visko aš turiu ir mažametę dukrą, kuri taip pat stebi, žiūri televiziją, su kuria reikia kalbėti. Turiu garbaus amžiaus mamą, šeimą. Tiek to – tokia yra mūsų kultūra, tai tenkinant jūsų smalsumą galiu pasakyti, kad nuo pareigūno laikų kasmet tikrinausi sveikatą, priešpaskutinį profilaktinį patikrinimą turėjau 2018 metų liepos mėnesį. Viskas buvo tvarkoje kaip visada – jaučiausi puikiai“, – pasakojo jis.

S. Skvernelis teigė po prezidento rinkimų nusprendęs tęsti ir atlikti profilaktinį patikrinimą, kurio metu buvo pastebėti limfinės sistemos sutrikimai.

Premjeras teigė, jog diagnozę buvo galima nustatyti tik chirurginės operacijos metu.

„Diagnozė yra patvirtinta: tai – limfoma, pirminė stadija. Nėra išplitusi, yra taikomas gydymas“, – teigė premjeras. S.Skvernelis patikslino, kad jis gydomas imunoterapija ir chemoterapija.

„Pirmą ciklą aš vakar praėjau. Du mėnesiai – rugsėjis spalis, ciklai turi būti pabaigti ir gydytojai tikisi pilno pasveikimo. To tokiuosi ir aš. Dėkoju visiems už palaikymą, už supratimą, už subtilumą. Tokiais atvejais paaiškėja, kas yra kas Lietuvoje – artimoje aplinkoje, tolimesnėje aplinkoje“, – kalbėjo premjeras.

S. Skvernelis pridūrė, kad tokią diagnozę, deja, Lietuvoje kasmet išgirsta keliolika tūkstančių žmonių.

„Aš nesu išskirtinis, niekam nelinkiu to patirti – nei jums, nei šeimos nariams ypatingai. Bet toks gyvenimas yra, galiu būti tik geru pavyzdžiu – tikrinkitės, nors ir jaučiatės puikiai“, – pabrėžė ministras pirmininkas.

S.Skvernelis pabrėžė, kad jautėsi puikiai visada – tiek prieš operaciją, tiek dabar.

„Sunku suvokti, kad kažkas galbūt yra. Bet šis kursas tolesnis gydymo taikomas vieninteliu tikslu – siekiant perspėti apie limfomos atsinaujinimą. Aš tikiuosi, kad tos ligos nėra, bet tą kelią turiu praeiti. Nepaisant savijautos, savimi rūpinkitės, tikrinkitės, tyrimai yra reikalingi ir tai yra pagrindinis dalykas, kas gali užtikrinti ir sėkmę – pasitikėjimas medikais, rūpinimasis savimi“, – kalbėjo jis.

Premjeras pridūrė, kad gyventi reikia dėl svarbių, kilnių tikslų, reikia mylėti savo artimuosius: „To linkiu visiems.“

Paprašė laikytis atstumo

Prieš S.Skvernelio atėjimą pas žurnalistus jo komanda paprašė žurnalistų laikytis tam tikro atstumo – toks prašymas buvo neįprastas, nes paprastai televizijų operatoriai bei fotografai gali netrukdomi sekioti premjerą.

S. Skvernelis per spaudos konferenciją paaiškino, kad jam dabar pavojingos infekcijos, todėl jis vengia būti per arti prie žmonių.

Prezidentas neseniai pasirašė dekretą, kuriuo iki spalio mėnesio S.Skverneliui buvo leista esant poreikiui turėti nedarbingumą.

Kaip trečiadienį paaiškino S.Skvernelis, buvo sutarta, kad pasijutęs blogiau jis nedirbs.

Lauryna Vireliūnaitė, 15min.lt

www.silute.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2018 m. patvirtino ir Lietuvoje pradėjo veikti Jaunimo savanoriška tarnyba, kuri pirmą kartą pakvietė jaunuolius nuo 14 m. iki 29 m. atlikti savanorišką tarnybą pasirinktoje organizacijoje ir gauti įgytų kompetencijų pripažinimą.

Jaunimo savanoriškos tarnybos modelis numato sistemingą savanorišką veiklą ne mažiau kaip 6 mėnesius po 40 val. (iš viso ne mažiau 240 val.).

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, jaunimo savanorišką veiklą organizuojančios ir savanorius priimančios organizacijos, jų atstovai yra akredituojami Jaunimo reikalų departamente.

Šilutėje savanoriška tarnyba startavo 2019 m. sausio 15 d. Dešimt jaunuolių pasirinko ilgalaikę savanorystę ir 6 mėn. savanoriavo Šilutės senelių namuose bei Šilutės kultūros ir pramogų centre. Keturi jaunuoliai, atlikę ilgalaikę savanorystę, pasinaudojo galimybe ir stodami į Lietuvos aukštąsias mokyklas gavo papildomai po 0,25 balo. Šilutiškiai jaunimo savanoriai pirmieji tokie Lietuvoje.

Ta proga Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Tomas Budrikis iniciavo savanorių susitikimą. Jo metu jaunuoliai ne tik pasidalino savanorystės metu patirtais įspūdžiais, vieningai kalbėjo apie šios idėjos naudą, bet ir buvo apdovanoti specialiais pažymėjimais bei prizais. Savanoriais džiaugėsi ir įstaigų, kuriose jaunimas lankėsi, vadovai.

www.silute.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kais net iki 25 – 30 laipsnių.

Trumpo, negausaus lietaus dar galima tikėtis nebent šeštadienio nakties pradžioje, kai kur galima perkūnija. Vėliau debesys sklaidysis, dvelks silpnas vakarinių krypčių vėjas. Paryčiais atvės iki 12-17 laipsnių. Diena ties rytiniais rajonais bus debesuota su pragiedruliais, be lietaus, temperatūra kils iki 24-27 laipsnių. Vakaruose daug kur bus apie 23-25 laipsnius, dažnai džiugins saulė, išliks sausa.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sekmadienio naktį didesnių pokyčių nebus, lietus mažai tikėtinas, debesuotumas beveik visur bus menkas. Ties šiauriniais rajonais temperatūra pažemės iki 11-12, pietuose – iki 13-14, o šilčiausia naktis, kaip jau įprasta, bus prie jūros – apie 17 laipsnių. Mokslo ir žinių dieną sausus orus vis dar lems virš Lietuvos įsitvirtinusi aukšto slėgio sritis. Temperatūra tikrai neprimins apie tai, kad prasidėjo kalendorinis ruduo, kais net iki 25-30 laipsnių. Vilniuje ir Panevėžyje įdienojus bus apie 27, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose oras šils iki 28-29 laipsnių.

www.meteo.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pirmadienį laukia orų pokyčiai. Ankstyvą rytą pajūrį ir Vakarų Žemaitiją pasiekęs atmosferos frontas judės link rytinio šalies pakraščio. Didesnėje Lietuvos dalyje temperatūra dar spės pakilti iki 24-29 laipsnių. Prie jūros ir kai kur Žemaitijoje vyraus 21-23 laipsnių šiluma.

Šiek tiek po vidurdienio lietaus debesų juosta, atsidūrusi virš Lietuvos vidurio žemumos, ims aktyvėti, prapliups trumpos liūtys, lydimos perkūnijų, o kai kuriose vietovėse kils 15-17 m/s škvalas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antradienį trumpi lietūs lankysis vis dar daugelyje rajonų. Intensyvesnio ir gausesnio lietaus klius Rytų Lietuvai, nakties pradžioje kai kur griaudės ir žaibuos, pūs gūsingas vėjas. Tuo metu pajūryje ir Žemaitijoje lietaus tikimybė sumažės. Dieną šiaurės vakarų vėjas kryps iš pietvakarių, rims iki apysmarkio. Temperatūra naktį pažemės iki 11-16 laipsnių šilumos, dieną sulauksime vos 17-22 laipsnių.

Trečiadienį lietaus debesys telksis ties vakariniais rajonais. Prie jūros gausiau palis naktį. Pūs vidutinio stiprumo pietvakarių, pietų vėjas. Naktį pajūryje termometrai rodys 15-17 laipsnių, kitur dangus bus giedresnis, tad ir vės žymiai sparčiau, paryčiui temperatūra pasiskirstys nuo 8 iki 12 laipsnių šilumos. Dieną pro lietaus debesis nardanti saulė orą įšildys iki 19-24 laipsnių.

Ketvirtadienio orus dovanos iš pietvakarių Europos mūsų link tįstantis anticiklonas. Didesniąją paros dalį nelis, dangumi plauks pavieniai debesys. Naktį ir rytą vietomis pakibs rūkai. Trumpo lietaus su perkūnija juosta pajūrį pasieks tik vakarėjant. Temperatūra taps keliais laipsniai aukštesnė – naktį ji svyruos tarp 10-15, pajūryje – apie 17 laipsnių, dieną palepins 21-26 laipsnių šiluma.

Penktadienio naktį trumpo lietaus sulauks daugelis, kai kur galima ir perkūnija. Vėjas bus stiprokas, o temperatūra sugrįš prie 11-16 laipsnių šilumos. Dieną palynos jau tik vienur kitur. Vėjas rims, bet suksis iš šiaurės, šiaurės rytų ir neleis saulei temperatūros pakelti aukščiau 18-22 laipsnių šilumos.

www.meteo.lt inf.

Šilutiškis A. Plikšnys paskirtas švietimo, mokslo ir sporto viceministru. (www.smm.lt nuotr.)

Šiandien darbą pradeda švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys. Jis kuruos profesinio mokymo sritį.

1998–2011 m. A. Plikšnys ėjo Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo, profesinio ir neformalaus ugdymo departamento direktoriaus pareigas. 2011–2016 m. vadovavo Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentui.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pastaruoju metu A. Plikšnys dirbo Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centre ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre.

www.smm.lt inf.

www.silutekpc.lt nuotr.

Šeštadienį Šilutės kultūros ir pramogų centras pakvietė šilutiškius atsisveikinti su vasara linksmai.

Prie kultūros centro pastato vyko renginys, pavadintas „Atsisveikink su vasara linksmai“. Jis buvo skirta netrukus naujuosius mokslo metus pradėsiantiems moksleiviams. Vidurdienį prasidėjusi šventė kvietė jaunuosius šilutiškius bei miesto svečius pašokinėti batutuose, pasidaryti laikiną tatuiruotę.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Patyrusios specialistės mergaitėms pynė neišpasakyto grožio kasas. Greta kiekvienas norintis galėjo pasigaminti sau aitvarą ar išmokti lankstyti popierinį lėktuvėlį. Šalia puikavosi 7 kartus sumažintas legendinės „Lituanikos“ skraidantis modelis. Jį bei keletą kitų sumažintų tikrų lėktuvų modelių pristatė bei apie juos pasakojo Šilutės aviacijos modeliavimo klubo „Skrydis“ atstovai.

Pavakare dauguma šios šventės dalyvių patraukė į senojo turgaus aikštę. Čia oreivių klubas „Lituanica“ karšto oro balionais į Šilutės padangę kilnojo visus norinčius. Vėliau su iš anksto užsiregistravusias smalsuoliais jie pakilo į padangę ir nusklendė Kintų link.

O vakaro scenoje po keletą šaunių šokių sušoko „Salūno“ ir „Žvaigždūnės“ šokėjai. Kaip ir dera tokiais atvejais, šventė baigėsi diskoteka, kurią surengė šilutiškiams neblogai žinomas Setas su bendraminčiais.

www.silutekpc.lt inf.

Studija 501 iliustr.

Apžvalgos bokštų fanams – geros žinios. Šiemet sulaukta naujo aukščiausio apžvalgos bokšto, o kitąmet galima tikėtis ir tokio, iš kurio matysis Ventės ragas, Kuršių marios ir net Rusija. Pavasarį Rusnėje žadama pradėti ne vienerius metus laukto apžvalgos bokšto statybas.

Rusnė apžvalgos bokšto laukia jau seniai. Dar 2016 m. buvo žadama, kad statinys iškils tais metais. Bet buvo diskutuojama dėl tinkamiausios vietos, tuomet strigo ir finansavimas.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Galų gale, panašu, iššūkiai įveikti, ir kitais metais planuojama pradėti apžvalgos bokšto ypatingoje vietoje – prie Atmatos upės žiočių – statybas. Jeigu viskas eisis pagal planą, objektas turėtų būti baigtas iki 2020-ųjų pabaigos.

Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis 15min žadėjo, kad pabaigus statybas nuo bokšto viršaus atsivers be galo įdomi panorama. „Labai gerai matysis Krokų lanka, Atmata, dalis Rusijos, Ventės ragas ir paukščių žiedavimo stotis ten. O žiemą bus galima matyti, koks gyvenimas verda ant Kuršių marių. Jeigu žiema šalta, marios užšąla, ir ant jų įsikuria miestas – su palapinėmis, laužais, muzika“, – pasakojo jis.

Kai gimė idėja, kad Rusnei reikia apžvalgos bokšto, buvo svarstomos kelios vietos – arčiau Rusnės centro, Uostadvaryje. Tačiau po bene metus vykusių diskusijų ir žvalgybų nuspręsta statiniui skirti vietą ten, kur Atmata įteka į Kuršių marias.

„Už šią vietą pasisakė tiek dauguma bendruomenės atstovų, tiek Nemuno deltos regioninis parkas. Be to, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ačiū – davė sraigtasparnį, buvom pakilę pažiūrėti, iš kurios vietos kas gražiausiai matosi. Tai ši vieta yra tikrai labai gera“, – tikino meras V.Laurinaitis.

Projekto užsakovas – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Po statybų pabaigos bokšto eksploataciją perims Šilutės rajono savivaldybė. Apžvalgos bokšto statybas tikimasi pradėti kitų metų pavasarį, o užbaigti – iki metų pabaigos.

Ne aukščiausias, bet ypatingiausioje vietoje

Meras teigė, kad bendruomenei pristatytas projektas sutiktas palankiai, tebuvo pateiktos kelios pastabos. „Mes tikrai norėsim, kad jis būtų bent 30 metrų“, – būsimo statinio aukštį pabrėžė V.Laurinaitis.

Maždaug tokio aukščio bokštas ir turėtų iškilti, 15min patikino vienas iš projekto autorių, VšĮ „Studija 501“ architektas Martynas Norvila. Nors aukščio patys kūrėjai neakcentuoja. Aplink lygumos – 30 metrų tikrai užteks pamatyti apylinkių grožį, o kiekvienas papildomas metras reikštų daug papildomų iššūkių, nes konstrukcija bus statoma ypatingoje vietoje su savais iššūkiais.

„Šitoje vietoje bokštą pastatyti yra techniškai labai sudėtinga. Kad ir 10 papildomų metrų neatneštų tiek naudos vizualiai, kiek būtų sudėtinga juos padaryti“, – aiškino architektas.

Jis atkreipė dėmesį, kad ties upės žiotimis statyti tokį objektą reikia žymiai daugiau specifinių sprendimų nei, tarkim, pievoje. „Kai konstruktorius pamatė grunto geologinį tyrimą, pasakė – ten yra dumblas ir kriauklytės. Čia juk upės žiotys, paprastai sakant – pliurza“, – pasakojo M.Norvila. Dėl to bokšto poliai į žemę bus suleisti net 12 metrų.

„Bokštas bus ne aukščiausias, bet ypatingiausioje vietoje“, – apie projektą kalbėjo architektas.

Išskirtinė bus ir pati bokšto forma. „Tokios formos apžvalgos bokštų Lietuvoje dar nėra. Yra kvadratinių, apvalių, pailgų, bet trikampio, ir tokio aštraus – dar nėra. Pagalvojom, kad tokia forma visai tinka šitai situacijai, kur būna labai stiprūs vėjai būna“, – apie bendrą savo, Lauros Gaižutytės, Mindaugo Karanevskio Kristijono Nenartavičiaus ir Austėjos Balčiūnaitės darbą pasakojo jis.

Visgi ne siekis išsiskirti pagimdė trikampės formos idėją – tą padiktavo pati vieta. Apžvalgos bokštas projektuojamas properšoje tarp medžių, iš kurios atsiveria pagrindiniai žiūrėjimo taškai – žiotys, marios, kitoje pusėje esantis krantas. Trys kryptys – trys ir sienos.

Gamtinės sąlygos lėmė ir daugiau techninių sprendimų. Kadangi būsimo bokšto vietoje gali būti labai vėjuota, struktūra turi būti „kiaura“. „Bokštas ne kiauras tokioje vietoje net būti negali – kitaip būtų labai didelės vėjo apkrovos“, – aiškino architektas M.Norvila. Dėl atšiauresnių oro sąlygų statyboms ir bus naudojami specialūs metalai.

Gamtinė specifika lems, kad, deja, nepavyks jo pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims. M.Norvilos teigimu, tokioje vietoje nėra galimybių įrengti keltuvo į bokštą – jie paprasčiausiai nemontuojami tokiomis sąlygomis.

Per rezervatą – pėsčiųjų takas

Tačiau neįgalieji galės iki pat bokšto atvykti nauju 900 metrų ilgio taku, kuris palei Atmatos upę drieksis per rezervatą. „Čia labai daug gyvūnijos, ir labai įvairios. Paukščiai, žvėreliai mėgsta šitą vietą – jie ten jaučiasi saugūs, nes žmogus rankos tų vietų neliečia“, – pasakojo meras V.Laurinaitis.

Mero teigimu, yra idėja ir dėl traukinuko, kuris lankytojus galėtų atvežti iki tako pradžios. Bokštą bus galima pasiekti ir laivu – šalia turėtų atsirasti pontoninė prieplauka.

„Ir Rusnės bendruomenė, ir pati savivaldybė labai laukia bokšto, nes tai bus labai didelis traukos centras visus metus. Žiemą bus galima stebėti gyvenimą ant užšalusių Kuršių marių, pavasarį gerai matysis parskrendantys paukščiai, jų žiedavimas. Vasarą juo labiau viskas bus gražu, o rudenį vėl bus galima matyti išskrendančių paukščių būrius“, – vardijo meras.

V.Laurinaičio teigimu, keliautojų susidomėjimas Rusnės sala ir jos gamta visuomet jaučiamas, tačiau jį vis pagyvina nauji projektai – pavyzdžiui, paminklas Indijos išsivadavimo lyderiui Mahatmai Gandhi. Planuojama, kad atsiras ir dviračių takas nuo pat Šilutės iki Rusnės.

Indrė Bungardaitė, 15min.lt

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Naktį praslinkus šaltajam atmosferos frontui, penktadienio dieną mūsų regione vėl stiprės aukštesnio slėgio laukas. Slėgis kils, debesys pamažu sklaidysis, lietaus tikimybė mažės, bet šiaurinėje šalies pusėje kur ne kur pakrapnoti dar gali.

Pūs smarkokas pietvakarių, vakarų vėjas, tad diena nebus labai šilta. Aukščiausia temperatūra vakariniuose rajonuose tesieks 17–19 laipsnių šilumos, rytiniuose svyruos tarp 20–22 laipsnių.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šeštadienį mūsų krašto orus lems nedidelis anticiklonas. Vėjas aprims, bus nepastovios krypties. Naktį lietaus nenumatoma, tačiau smarkiai padvelks rudeniu. Pietinėje šalies pusėje, kur bus šiek tiek debesų, oras atvės iki 9–11 laipsnių, o giedresnėje Žemaitijoje ir Šiaurės Aukštaitijoje šilumos beliks vos 5–8 laipsniai. Išimtis bus tik Kuršių nerija – ten laikysis apie 14 laipsnių šilumos. Paryčiu drėgnesnėse, žemesnėse vietose tikėtinas rūkas. Dieną, ypač antroje dienos pusėje, iš pietvakarių artėjantis žemesnio slėgio sūkurys užtrauks dangų sluoksniniais debesimis, tačiau truputį palynoti gali nebent kur nors Žemaitijoje. Temperatūra visoje šalyje bus gana vienoda ir svyruos tarp 19–21 laipsnio šilumos.

Sekmadienį Lietuvą pasieks nedidelis, bet vandeningas pietinis ciklonas. Dangus apniuks. Naktį daugiausia vakariniuose, dieną jau daugelyje rajonų numatomi lietūs. Lyti žada sodriai, ypač arčiau jūros. Vakarinėje šalies pusėje vyraus ištisinis, rudeniškas lietus, o rytiniuose rajonuose dieną tikėtini trumpi, vasariški lietūs. Gali pagrūmoti ir perkūnija. Vyraus vidutinio stiprumo pietryčių, pietų vėjas. Debesuota naktis gana šilta – apie 10–15 laipsnių. Dieną vakariniuose rajonuose aukščiausia temperatūra tesieks 17–19 laipsnių šilumos, o rytiniuose rajonuose kils iki 20–23 laipsnių.

Pirmadienį ciklonas lėtai tols į šiaurę. Naktį palis dar daugelyje vietovių, o dieną lietūs daugiausiai laistys vakarinę šalies pusę. Vėjas išliks pietryčių, tik sustiprės iki 7–12 m/s. Temperatūra naktį bus palyginti aukšta, apie 11–16 laipsnių, o dieną dėl atplūdusios didesnės šilumos ir pasirodžiusios saulės temperatūra šoktelės iki 21–26 ar net 27 laipsnių.

www.meteo.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vis garsiau kalbant, kad jau 2020-ųjų sausio 1 dieną bus pradėtas skaičiuoti automobilių taršos mokestis, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ panagrinėjo, kokių gamintojų transporto priemonės patikros metu dažniausiai „išbrokuojamos“ dėl išmetimo sistemos trūkumų.

Puikiai suvokdami, koks nepopuliarus bus sprendimas paversti taršiausius finansiškai nepatraukliais, Vyriausybė lig šiol atskleidė tik kai kuriuos būsimojo taršos mokesčio projekto detales, todėl klausimų, kas, kaip, kada, kiek, kodėl tebėra gerokai daugiau nei atsakymų.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Premjeras Saulius Skvernelis yra ne kartą patikinęs, kad būsimasis mokestis bus taikomas tik naujai į Lietuvą įvežamiems automobiliams, kurie pagal gamyklinius parametrus išmeta daugiau kaip 130 gramų CO2 kilometrui. Kita vertus, tiek su šiuo projektu dirbantys įstatymų kūrėjai, tiek atskiras informacijos nuotrupas komentuojantys nepriklausomi ekspertai pastebi, jog minėtas rodiklis gali būti koreguojamas, priklausomai nuo politinės valios. Tikėtina, kad gali keistis ir nuostata neliesti šiuo metu mūsų keliais jau važinėjančių taršių automobilių.

Asociacija „Transeksta“, disponuojanti milžinišku kiekiu pačios įvairiausios informacijos apie Lietuvos transporto parką, parengė dažniausiai (ir toli gražu ne visuomet pagrįstos) kritikos dėl poveikio aplinkai sulaukiančių automobilių su dyzeliniais varikliais reitingą pagal tai, kiek techninės apžiūros metu „didelių trūkumų“ fiksuojama dėl dūmingumo bei išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemų.

„2018 m. į techninę apžiūrą buvo pateikta 505 tūkst. M1 klasės automobilių su dyzeliniais varikliais arba 69,7 proc. nuo viso transporto parko. Mes daugiausia dėmesio skyrėme populiariausiai 5 – 12 metų amžiaus grupei, iš kurios 2018 m. techninės apžiūros stotyse apsilankė per 200 tūkst. automobilių (iš jų daugiau nei 148 tūkst. su dyzeliniais varikliais). Kai kurių markių dyzeliniai modeliai sudaro net po 90 proc. visų mūsų šalyje registruotų egzempliorių“, – komentuodamas tyrimo rezultatus pastebėjo asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus.

Didžiausiu siurprizu jis pavadino tai, kad mažiausiai „didelių trūkumų“ egzaminuojant dyzelines versijas užfiksuota tikrinant „Land Rover“ visureigius: iš 682 automobilių problemų turėjo tik 12 arba 1,76 proc. Antroje vietoje – dyzeliniai „Porsche“ (2,4 proc. trūkumų turinčių mašinų), trečioje – BMW (2,55 proc.). Ketvirtoje vietoje rikiuojasi „Volvo“ (3,22 proc.), o penktoje – „Honda“ ( 3,31 proc.).

Daugiausia šioje srityje fiksuota tikrinant „Dodge“ (12,3 proc. ), „Citroen“ (11,53 proc.) ir „Peugeot“ (11,03 proc.). Kiek mažiau bėdų turėjo „Ford“ (11,01 proc.) ir „Alfa Romeo“ (10,98 proc.).

M1 klasės lengvieji automobiliai. Amžius 5-12 m. 2018 metų TA rezultatai

—————————————————————————————————————————————–

15min.lt nuotr.

Feisbuke toliau plinta lietuviškus naujienų portalus primenančios reklamos, skatinančios „investuoti“ į finansines priemones. Gyventojų nuostoliai siekia nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių eurų.

Feisbuko vartotojai Lietuvoje kiekvieną dieną dalinasi nuorodomis, kurias paspaudę nuvedami į delfi.lt, tv3.lt, lrytas.lt ir kitus populiarius naujienų portalus primenančias internetines svetaines. Tokių tinklalapių kūrėjai gundo greito uždarbio galimybėmis.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pavyzdžiui, pradedant rugpjūčio 12 d. dešimtimis nuorodų į sukčių spąstus pasidalino 2 tūkst. socialinio tinklo vartotojų. Atkaklumą štampuoti vieną netikrą svetainę po kitos galima paaiškinti laukiamo laimikio dydžiu.

Policijos departamento duomenimis, dėl žalos, patirtos naudojantis fiktyviomis investavimo priemonėmis, šią vasarą pradėta 12 ikiteisminių tyrimų.

„Nukentėjusieji susigundė galimybe investuoti ir prarado nuo kelių šimtų eurų iki 57 tūkst. eurų. Dažniausiai sukčiai naudoja viešumoje gerai žinomų ir atpažįstamų žmonių atvaizdus“, – teigiama Lietuvos policijos atsakyme.

Policija pažymi, kad tokio pobūdžio nusikaltimų tyrimas – sudėtingas. Nusikaltėliai dažniausiai veikia iš užsienio valstybėje registruotų interneto svetainių, lėšos taip pat „investuojamos“ į fiktyvias, už Lietuvos ribų įsteigtas finansines platformas.

„Užvaldytos piniginės lėšos pervedamos į skirtingose užsienio valstybėse atidarytas bankų sąskaitas, dažnu atveju už užvaldytas lėšas perkamos kriptovaliutos ir tai dar labiau apsunkina galimybę atsekti galutinį pinigų gavėją bei nustatyti kaltininkus“, – teigiama Policijos atsakyme.

Masina pažįstami veidai

Siekiant potencialių aukų dėmesio naudojami gerai atpažįstami veidai. Dažniausiai naudojami finansų ministro Viliaus Šapokos, verslininkų Nerijaus Numavičiaus ir Ilja Laurso, muzikanto Marijono Mikutavičiaus, buvusio krepšininko Arvydo Sabonio ar valstiečių ir žaliųjų vadovo Ramūno Karbauskio atvaizdai. Tiesa, neapsiribojama vien jais.

Pavyzdžiui, rugsėjo pradžioje socialiniuose tinkluose pradėjo plisti vaizdo įrašas, sudarytas iš ištraukų su N.Numavičiumi.

Sukčiai neretai naudoja ir pramogų pasaulio įžymybių, žurnalistų atvaizdus. Tiesa, spąstai kartais spendžiami ir be akivaizdaus jauko, be įžymybių ar naujienų portalų dizaino imitacijos. Tokiais atvejais skaitytojų dėmesį siekiama atkreipti informacija apie neva slepiamą informaciją, kurią sužinoję greit praturtėja.

Tačiau visas tokio tipo publikacijas sieja bendras siekis – išvilioti gyventojų pinigus.

Užsiregistravus viename tokių puslapių, su užkibusia auka susisiekia asmenys, skatinantys kuo greičiau investuoti lėšas į finansinį produktą, dažniausiai kriptovaliutas. Tai siūloma daryti pasitelkiant fiktyvią investavimo platformą. Teigiama, kad galimybė greitai užsidirbti ilgai nesitęs, todėl pinigus reikia pervesti kuo greičiau.

Nuorodos į pinigus išvilioti siekiančius naujienų portalus keičiamos kasdien. Pasitaiko atvejų, kai jos primena atpažįstamus naujienų portalus, pavyzdžiui tv3-dabar.com, tv3.dienosnaujienos.com ar tv3verslo-aktualijos.com.

Tuo metu nuoroda tv3zinios.com nukreipia į naujienų portalo imitaciją, kurioje patalpintos nuorodos į tikras portalo tv3.lt publikacijas. Imitacijoje visada galima aptikti investuoti į neaiškias finansines priemones siūlančią reklamą.

Kitais atvejais nuorodą sudaro žodžių junginys anglų kalba, pavyzdžiui, goodlyrealizable.site, gratefulbreastfinancial.website, perreal.info ir pan. Nuorodos anglų kalba kinta nuolatos ir būtent joms iliustruoti dažniausiai pasitelkiami žymių žmonių atvaizdai, taip siekiant sukurti patikimumo iliuziją.

Kilus įtarimui dėl „greitą praturtėjimą“ be „jokios rizikos“ žadančių internetinių svetainių, apie jas rekomenduojama pranešti Lietuvos bankui el. paštu ar privačia žinute feisbuke.

Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad gavęs teismo leidimą Lietuvos bankas turi teisę duoti interneto tiekėjams nurodymą tokias svetaines blokuoti ir riboti nelegalias paslaugas siūlančią reklamą.

Norint išvengti internetinių sukčių, reikėtų neskubėti dalintis asmeniniais duomenimis, įsitikinti, kad skaitomas tikras naujienų portalas, ne jo imitacija. Reikėtų kreipti dėmesį ne į socialiniame tinkle matomą nuorodos pavadinimą, o į tą, kas rašoma naršykles adreso laukelyje nuorodą atidarius.

Lietuvos bankas rekomenduoja neinvestuoti į produktus, apie kuriuos trūksta žinių. Taip pat reikėtų patikrinti, ar paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją. Įmonės pavadinimas privalo sutapti su nurodytu Lietuvos banko svetainėje. Galiausiai, nereikėtų tikėti pažadais apie „greitą uždarbį“, „itin patrauklias investavimo galimybes“, „lanksčius finansinius produktus“.

Vilius Petkauskas, 15min.lt

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rugsėjo 10 d. hidrologinė sausra buvo užfiksuota daugiau nei pusėje (25 iš 47) vandens matavimo stočių. Jose šiuo metu vandens lygis yra žemesnis už žemiausią vidutinį daugiametį vandens lygį. Dar 12 VMS situacija yra artima hidrologinei sausrai.

Kol kas menkiausiai hidrologinės sausros padėtį atspindi Akmenos-Danės, Strėvos, Minijos, Šventosios upės.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lietuvoje hidrologinė situacija upėse jau daugiau nei du mėnesius išlieka itin sudėtinga. Artimiausiomis dienomis žadamas trumpas lietus, tačiau vandens telkinių vandeningumui tai žymesnės įtakos neturės.

Upių būklė

Sausringas laikotarpis paviršinio vandens telkiniuose – hidrologinė sausra prasideda, kai vandens lygis daugiau kaip pusėje vandens matavimo stočių (hidrologiniai matavimai jose vykdomi daugiau kaip 30 metų), pasiekia vidutinį žemiausią šiltojo sezono vandens lygį.

www.meteo.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pirmajam Šilutės „tvarkiečiui“ Vytautui Laurinaičiui vis dėlto teks (bent trumpam) nusileisti ant žemės ir viešai paneigti kone prieš dvejus metus paskleistus tikrovės neatitinkančius ir buvusio Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo Liutauto Indriuškos garbę bei orumą žeminančius teiginius.

Tokį sprendimą vakar priėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Tai reiškia, kad V. Laurinaičiui teks „paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius ir žeminančius ieškovo garbę bei orumą duomenis tokia pačia forma, kaip jie buvo paskleisti, t. y. ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio pobūdžio paneigimą: „2017 m. lapkričio 17 d. laikraščio „Tauragės kurjeris“ Nr. 90 (1942) 1 ir 2 puslapiuose ir 2017 m. lapkričio 20 d. interneto tinklalapyje www.kurjeris.lt buvo išspausdintas straipsnis su antrašte „Liutauras Indriuška nebenori vadovauti ligoninei?“ Šiame straipsnyje, be kitos informacijos, buvo paskleisti šie tikrovės neatitinkantys ir L. Indriuškos garbę bei orumą žeminantys teiginiai: „Jis yra piktybiškas žmogus, mums nieko naujo. Tai kenkėjas“; „Jis labai blogai tvarkėsi kaip vadovas. Jo vadybiniai gebėjimai labai prasti“; „Negalėjome ilgiau jo laikyti, kadangi labai kenkė įstaigai“.

V. Laurinaičiui taip pat teks atlyginti L. Indriuškai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėjo nuo priėmimo dienos.

Susijęs: „Šilutės meras pralaimėjo karą prieš Indriušką“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šiandien per Lietuvą slenkantis aktyvus atmosferos frontas pradės mūsų krašte meteorologinį rudenį.

Vasarai būdingus sinoptinius procesus šiandien keičia rudeniški. Įsivyraus galingi vakariniai orų masių pernašos srautai, kurie nuo šiaurės Atlanto plukdys nešaltą, tačiau labai drėgną orą. Vieną aktyvų cikloną netrukus keis kitas, todėl dažnai vyraus darganoti ir vėjuoti orai, o atmosferos slėgio svyravimai vargins tam jautrius žmones.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiandien vakariniuose ir šiauriniuose Lietuvos rajonuose bus apniukę ir lietinga. Čia vyraus ilgiau trunkantys ir gana intensyvūs lietūs, Žemaitijoje po pietų tikėtina perkūnija. Smarkokas vėjas bus vakarinių krypčių, kai kur jo gūsiai sieks 15–18 m/s. Temperatūra jau visai rudeniška – tik 16–18 laipsnių šilumos.

Likusioje šalies dalyje bus debesuota su pragiedruliais. Įdienojus ir ypač antroje dienos pusėje daug kur nulis trumpi lietūs. Vakaris vėjas ir čia bus apysmarkis, tačiau pavojingų gūsių nenumatoma. Termometrai šiandien čia dar rodys vasarišką šilumą – 19–21 laipsnį.

Šeštadienį, praslinkus ciklonui, savo pozicijas mūsų regione trumpam sustiprins aukštesnio slėgio sritis. Rasis daugiau pragiedrulių, bus sausiau, tačiau išliks vėjuota. Vakarų vėjas pūs 8–13 m/s greičiu, o arčiau jūros gūsiai sieks 15–18 m/s.

Naktį lietaus numatoma nedaug, didesnė tikimybė rytiniame šalies pakraštyje. Temperatūra pažemės iki 7–12, pajūryje – iki 13–15 laipsnių šilumos. Vėsiausia bus Žemaitijoje. Dieną trumpai palis daugelyje šalies vietovių. Gali palynoti ir keletą kartų per dieną, tačiau dažniausiai vyraus silpnas lietutis, kuris greičiausiai nesugadins mūsų laisvadienio planų. Šilumos kaip rudeniui irgi nemažai: nuo 15–17 laipsnių šiauriniuose rajonuose iki 18 ar 19 Druskininkų apylinkėse.

Sekmadienio naktis taip pat išliks sausesnė, truputį palis tik vakariniame šalies pakraštyje. Šiek tiek aprims ir vakaris vėjas. Temperatūra kris iki 6–11 laipsnių, pajūryje laikysis apie 14. Šįkart vėsiausia bus rytiniuose šalies rajonuose. Dieną Lietuvą užgrius naujas Atlanto ciklonas. Vėl niauksis ir, pradedant vakariniais rajonais, lis. Įsismarkaus vakarų, pietvakarių vėjas, vakariniuose rajonuose jo gūsiai sustiprės iki 15–20 m/s. Daugelyje rajonų laikysis vos 15–17 laipsnių šiluma ir tik Užnemunėje gali būti laipsniu kitu šilčiau.

www.meteo.lt inf.

www.silute.lt nuotr.

Šilutės rajono savivaldybė teiks finansinę paramą Šilutės rajono savivaldybės gyventojams, studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose pirmos pakopos nuolatinėse studijose.

Finansinė parama skiriama tik tiems studentams, kurie studijuoja pagal Šilutės rajonui reikalingų specialybių studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Šilutės rajonui reikalingų specialybių sąrašas

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lėšos skiriamos studentams, baigusiems Šilutės rajono bendrojo ugdymo įstaigas, kurie įsipareigoja baigus studijas dirbti Šilutės rajono savivaldybės įstaigose, kurių steigėja (dalininkė) yra Šilutės rajono savivaldybė.

Finansavimo rūšys:

Kainos, sumokėtos už studijas, kompensacija (100 proc.) tik studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose;
Studijų stipendija studijuojant tiek Lietuvos, tiek užsienio aukštosiose mokyklose. Studijų stipendijos dydis – 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) per mėnesį.

Kriterijai

Studento mokymosi rezultatai (pirmenybė teikiama pažangiau besimokantiems studentams).
Specialybių įvairovė.
Studentas, prieš teikdamas prašymą komisijai, turi rasti įstaigą, kuri jį įdarbintų po studijų baigimo (Šilutės rajonui reikalingų specialybių sąrašas).

Prašymo formą rasite čia: https://drive.google.com/file/d/12s-TOVahFo1L1zCvnZqURZQ-Jp2Ne2f0/view?usp=sharing

Prašymai priimami iki š. m. spalio 4 d. 15.00 val. Šilutės rajono savivaldybėje ( adresas Dariaus ir Girėno g. 1) 333 kabinete arba Viename langelyje.

Šilutės rajono savivaldybės studentų rėmimo programos tvarkos aprašas

Parengta pagal www.silute.lt inf.

www.silutesetazinios.lt montažas.

Nepraėjo nė 2 metai, kai Šilutės „tvarkietis“ Vytautas (Laurinaitis) paneigė savo paskleistus tikrovės neatitinkančius ir Liutauro (Indriuškos) garbę bei orumą žeminančius teiginius.

Paneigė ten pat, kur visa tai ir paskleidė.
Paneigė taip, kaip ir turėjo paneigti.

Paneigimas

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Na tai kas, kad jau praėjo kone dveji metai.
Na tai kas, kad paneigė tik Aukščiausiojo teismo įpareigotas.
Na tai kas, kad ne pats, o jam atstovaujanti advokatų kontora.
Svarbiausia, kad paneigė.
Viskas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams spalio mėnesį turėtų kainuoti 4,39 ct (su PVM), prognozuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Dabar ji kainuoja 4,46 ct, o prieš metus, 2018-ųjų spalį, kainavo 4,91 ct.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, įvertinusi preliminarią šilumos tiekėjų pateiktą informaciją apie kuro ir šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigijimo kainas, skelbia šilumos kainų prognozę šildymo sezono pradžiai – 2019 m. spalio mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina turėtų būti apie 13 proc. mažesnė nei 2018 m. spalį.

Prognozuojama vidutinė 2019 m. spalio mėn. centralizuotai tiekiamos šilumos kaina – 4,29 ct/kWh (be PVM), 2018 m. spalio mėn. – 4,94 ct/kWh (be PVM) (mažėjimas 13 proc.).

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalyje metinė infliacija nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. sudarė 2,6 proc. Taigi, šalyje buvo fiksuojamas bendras kainų lygio augimas, tuo tarpu šilumos kaina per metus ženkliai mažėjo.

Prognozuojama, kad 2019 m. spalio mėn. tarp penkių didžiųjų miestų už šilumą mažiausiai mokės Šiaulių, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Parengta pagal www.regula.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojui Sigitui Šepučiui pareikštas nepasitikėjimas – ne kokia naujiena atostogaujančiam tarybos socialdemokratui.

Pareiškimą dėl nepasitikėjimo vicemeru pasirašė 10 tarybos narių. Šiandien jis – pareiškimas – užregistruotas Tarybos sekretoriate.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anot pareiškimą pasirašiusių tarybos narių, šių metų balandžio 25 d. posėdžio metu, svarstant dėl jo paskyrimo į vicemero pareigas, S. Šeputis suklaidino tarybos narius neatsakydamas į daug kartų įvairia forma užduotą klausimą, ar jam yra pritaikyta kokia nors kardomoji priemonė, pvz., rašytinis pasižadėjimas neišvykti ar kitaip suvaržyta jo laisvė.

Esą vėliau paaiškėjo, kad kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – jam buvo pritaikyta Specialiųjų tyrimų tarnybos tiriamoje baudžiamojoje byloje.

„Suklaidindamas, melu siekdamas vieno tikslo – tapti Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotoju, S. Šeputis pažemino Tarybos nario vardą, nuvildamas ne tik Savivaldybės tarybos narius, bet ir rinkėjus, atidavusius savo balsą už jo atstovaujamą partiją“, – įsitikinę pareiškimą dėl nepasitikėjimo vicemeru pasirašę tarybos nariai.

Jie įsitikinę, kas sakant netiesą, meluojant, negalima siekti politinės karjeros.

Pareiškimą dėl nepasitikėjimo S. Šepučiu pasirašė šie tarybos nariai:
Sandra Tamašauskienė (TS-LKD frakcija),
Zigmantas Jaunius (TS-LKD frakcija),
Arūnas Kurlianskas (TS-LKD frakcija),
Zigmantas Merliūnas (TS-LKD frakcija),
Žygimantas Kurlianskas (TS-LKD frakcija),
Algirdas Gečas (LLS frakcija),
Daiva Plikšnienė (LLS frakcija),
Audrius Endzinas (LLS frakcija),
Ričardas Stonkus (LSDDP),
Arūnas Pupšys (LSDDP).

Mero pavaduotojui nuversti reikia bent 13 (iš 25) tarybos narių balsų.

Ventės ragas. (lukse.lt nuotr.)

Jei lankysitės pajūryje, turizmo specialistai pataria pasižvalgyti po pamarį ir išbandyti naują turistinį maršrutą, pavadintą „Migruojančios kultūros“. Šis maršrutas kviečia nuo pajūrio keliauti Šilutės link ir daugiau sužinoti apie Didžiosios ir Mažosios Lietuvos sandūroje gyvavusias tradicijas, pamario krašto gamtą ir jos žmones, iki šiol save vadinančius lietuvininkais.

Skaityti toliau

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Tai autentiškos Klaipėdos krašto (Mažosios Lietuvos) sodybos, tradiciniai mažlietuvių valgiai, senosios Klaipėdos krašto dainos. Tiesa, šis maršrutas įspūdingesnis keliaujant su gidu, nes tik taip galima išbandyti įvairias edukacines programas ir patekti ten, kur be išankstinės registracijos nepateksi. Vis daugiau keliautojų šį kraštą nori pažinti ne tik akimis, bet ir išgirsti, paragauti. Maršrutas „Migruojančios kultūros“ kaip tik toks“, – sako maršrutą sukūrusios asociacijos „Klaipėdos regionas“ vadovė Klaudija Kionies.

Maršrutas driekiasi palei buvusią sieną, kuri skyrė Mažąją ir Didžiąją Lietuvą: nuo Kretingos iki Šilutės. Klaipėdos kraštas Lietuvos dalimi tapo prieš mažiau nei šimtą metų. Tik 1923 metais šis Mažosios Lietuvos lopinėlis buvo prijungtas prie Lietuvos. Klaipėdos krašte išlikę daug vokiečių kultūros ženklų, kurie ryškūs čia gyvenančių žmonių kasdienybėje.

Kretinga: egzotiniai augalai ir duonos kepimas

K.Kionies pataria kelionę iš pajūrio į pietus Šilutės link pradėti nuo Kretingos miesto. Tvarkingas ir jaukus miestas netoli Klaipėdos ir Palangos žavi savo nepaprasta istorija ir itin vertingu kultūriniu palikimu.

Kretingos muziejus ir Žiemos sodas – bene labiausiai lankytojų pamėgtos šio miestelio vietos, kur vis dar jaučiamas dvaro kultūros dvelksmas. Buvusiuose grafų Tiškevičių rūmuose veikia muziejaus ekspozicija, Žiemos sode akį džiugina daugiau kaip 5 tūkst. rūšių egzotinių augalų.

„Kretingos muziejaus teritorijoje įkurtame tradicinių amatų centre liaudies meistrai tikroje senovinėje duonkepėje moko išsikepti tradicinės duonos, dvaro pyrago, iš vilnos susivelti pirštines. Dvaro saldaininėje pasigaminsite nuo vaikystės puikiai pažįstamų tradicinių karamelinių saldainių. Gražu matyti, kaip raitydami įvairių formų saldainius žmonės džiaugiasi lyg vaikai“, – sako Kretingos rajono turizmo informacijos centro vadybininkė Rita Beržanskienė..

Kretinga ne veltui vadinama mažuoju Lietuvos Vatikanu. Čia tebestovi seniausia Žemaitijoje išlikusi bažnyčia su seniausiais Lietuvoje vargonais, veikia net penki vienuolynai. Iš anksto užsisakiusieji ekskursiją galės iš arti apžiūrėti Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir vienuolyno ansamblį, sužinoti jo istoriją, susipažinti su pranciškonų vienuolių kasdienybe ir gyvenimo būdu.

Senieji kuršių amatai ir žvilgsnis į Mirusias kopas

Aplankius Kretingos įžymybes „Migruojančių kultūrų“ maršrutu toliau keliaujama į Gargždus. Per šį miestelį ėjo siena, skyrusi Mažąją ir Didžiąją Lietuvą.

„Keliaudami užsukite į Dovilų gyvenvietę. Čia susipažinsite su Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų gyvenimu. Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčioje iš anksto užsakius galima stebėti visą muzikinę programą su šio krašto tradicine liaudies muzika, lietuvininkų kostiumais“, – sako Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė.

D.Buivydienė pasakoja, kad Drevernoje, J.Gižo etnografinėje sodyboje, galima pažinti šio krašto laivadirbystės ir žvejybos tradicijas.

Užkopus į 15 metrų aukščio Drevernos apžvalgos bokštą galima grožėtis nuostabiais vaizdais į Kuršių marias, Mirusias kopas. Norint apžiūrėti Dreverną iš vandens, net ir rudenį galima išsinuomoti vandens dviratį, baidarę, irklentę. Senajame žvejų kaimelyje įkurtame Drevernos mažųjų laivų uoste, pasak D.Buivydienės, gera ir pailsėti, ir papramogauti. Keliautojų patogumui čia įrengti poilsio nameliai, šildomas baseinas, kempingas, nuomojamos valtys.

Kintai ir Mingė: vėtrungių ir bučių gamyba, žvejų paslaptys, gardūs puceliai

Pažintį su Mažąja Lietuva rekomenduojama pratęsti Kintuose, kur kadaise gyveno žymus Lietuvos filosofas, rašytojas, sveikos gyvensenos pradininkas Vilhelmas Storosta-Vydūnas. Jo garbei Kintuose įkurtas kultūros centras ir memorialinis muziejus. „Iš vietos gyventojų Kintuose išgirsite turtingą pamario krašto istoriją, Pažinimo kambaryje galėsite pasigaminti autentišką pamario sagą arba vėtrungę. Be vėtrungių pamario kraštovaizdis tiesiog neįsivaizduojamas. Neišvykite iš Kintų vietos kepyklėlėje neparagavę vietinių spurgų, vadinamųjų pucelių“, – pataria D.Buivydienė.

Norint kuo geriau pažinti pamario žvejų gyvenimą ir tradicijas, anot Šilutės rajono turizmo informacijos centro direktorės Rasos Grygelienės, būtina aplankyti vaizdingame Nemuno deltos regioniniame parke esantį Mingės kaimą, dar vadinamą Lietuvos Venecija. Čia įkurtas Žvejo muziejus. „Iš anksto užsisakiusieji edukacinę programą kartu su Mingės seniūnaičiu Jurgiu Geču gali išmokti pinti senovinius pamario žvejybos įrankius – nėginius bučiukus, išgirsti nepaprastai įdomių istorijų ir pamario žvejybos paslapčių“, – tikina R. Grygelienė.

Ventės rage – krašto panorama iš senojo švyturio, Šilutėje – vokiško miesto dvasia

Ventės ragas – toliausiai į vakarus nutolęs Šilutės rajono taškas. Čia yra ornitologinė stotis, žieduojami paukščiai, galima apžiūrėti paukščių migracijos ekspoziciją, įlipti ir pasižvalgyti po lankytojams atvirą Ventės rago švyturį.

Maršruto „Migruojančios kultūros“ galutinė stotelė – Šilutė. Pasak R. Grygelienės, Šilutėje esančiame Hugo Šojaus dvare-muziejuje galima susipažinti su šio dvaro kultūra ir palikimu, o Šilutė sužavės labai žalia, tvarkinga ir autentiška pagrindine miesto gatve.

Daugiau – https://klaipedaregion.lt/turinys/migrating-cultures/